- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros ir dujų kainoms šovus į kosmines aukštumas, visi ėmė laužyti galvas – kaip išgyvensime šį rudenį ir žiemą? Lietuvos Vyriausybė kol kas konkretaus plano dar nepateikė, o štai didesnės Europos šalys savo gyventojus apipila kompensacijomis. Ypač glumina Lenkijos pavyzdys – čia kilovatvalandė žmonėms tekainuoja vos 10 euro centų! Laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies ieškoti atsakymų, kodėl mūsų šalis negalėtų pasekti tokiu pat pavyzdžiu.
Konkretaus plano, kaip reikės išgyventi energetinį cunamį, Lietuvos ministrai ir valdantieji kol kas dar nepristato. Savo ruožtu dauguma ekonomistų tikina, kad visiems kompensacijomis reikėtų nesimėtyti ir padėti tik vargingiau gyvenantiems. Tuo tarpu Lenkijos pavyzdį matydami Lietuvos verslininkai netgi svarsto persikelti dirbti į Lenkiją.
Apie tai, kaip Lietuvos politikai padės žmonėms išgyventi kainų krizę, kodėl Lietuvoje, kaip Lenkijoje, elektra negalėtų atsieiti po 10 euro centų, ir ar reikia Vyriausybei išdalinti milijardus kompensacijoms, šį vakarą diskutuos buvęs premjeras, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot N. Mačiulio, visoje Europoje elektros kainos yra milžiniškos, Lenkija – ne išimtis. „Lenkija galbūt turi šiek tiek saugesnę padėtį nei Lietuva, nes pasigamina daugiau elektros energijos, o ypač – iš anglies. Tačiau rinkos kaina ten taip pat yra ne 10 ir ne 15 centų, o kelis kartus didesnė. Tiesiog Vyriausybė yra priėmusi sprendimus tas kainas gyventojams kompensuoti. Tai reiškia, kad iš biudžeto lėšų, iš visų mokesčių mokėtojų pinigų kompensuoja ir įšaldo kainas. O jei biudžete tų lėšų neužtenka, tada jie skolinasi – tą, tiesa, ir daro“, – aiškins priežastį jis.
Visuomet, kai kalbame apie pagalbą, ji turi būti protinga.
Tačiau girti tokio lenkų sprendimo N. Mačiulis laidoje neskubės. Anot jo, tai, anksčiau ar vėliau, sugrįš bumerangu. „Vyriausybė labai stengiasi parodyti, kad gali daug duoti. Bet tokiems poreikiams jie skolinasi milžiniškas sumas, o šiuos pinigus grąžinti reikės tiems patiems mokesčių mokėtojams. Visuomet, kai kalbame apie pagalbą, ji turi būti protinga. Reikia žinoti, kad yra alternatyvieji kaštai – jei pasiskolini ir visus milijardus nukreipi tik į elektros kainos sumažinimą, mažiau pinigų lieka, pavyzdžiui, mokytojų ir gydytojų atlyginimams kelti“, – vardins N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, lenkų pasirinkta elektros kaina yra labai toli nuo rinkos kainos – to nepamatysime nė vienoje kitoje Europos Sąjungos šalyje. Ekonomistas laidoje tikins, kad dėl šios priežasties toks lenkų pasirinktas kelias nėra visiškai atsakingas: „Daugelis ES valstybių nustato lubas, kiek tos naštos perkelti vartotojams. To skausmo turi kažkiek būti, jog gyventojai ir įmonės pačios ieškotų būdų, kaip didinti savo energijos vartojimo efektyvumą, kaip sutaupyti, kaip energijos nešvaistyti.“
Tuo tarpu S. Skvernelis tikins, kad nepaisant to, jog sprendimas mažinti kainas yra priimamas ne Lietuvoje, o Briuselyje, mūsų valdžia nedaro savo namų darbų šalies viduje.
„Dabar yra du – Vokietijos ir Čekijos – pasiūlymai. Jei bus pritarta Vokietijos pasiūlymui, mums bus didžiulė tragedija – kainos nė kiek nesumažės. O jei būtų įgyvendintas Čekijos pasiūlymas, elektros kaina iki 2 kartų mums galėtų sumažėti tą pačią akimirką. Reikia burti koalicijas, važinėti po sostines, dirbti Briuselyje ir lygiagrečiai priimti sprendimus Lietuvoje. O Lietuvoje sprendimai galimi tik vieni – kaip amortizuoti ir kompensuoti tiek verslui, tiek gyventojams išaugusias elektros kainas“, – tikins laidoje jis.
Toks vėlavimas priimti sprendimus šalies viduje, anot S. Skvernelio, ypatingą žalą daro verslui. „Mūsų verslas tampa nekonkurencingu, nes tu negali konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis, jei toje pačioje Lenkijoje tiek gyventojams, tiek ir verslui, manau, kainodara yra visai kitokia. Mes prarasime rinkas, konkurencingumą, o visa tai atgauti prireiks ne metų ir ne pusmečio. Reikės kelių ar keliolikos metų, kad mes ir vėl galėtume atsidurti ten, būti konkurencingiausia valstybe šiame regione ir pritraukti investicijas. Tas nieko nedarymas arba pasakymas verslui, kad valstybė nieko nepadarys, kad palengvintų naštą, tiesiog baugina“, – teigs laidoje S. Skvernelis.
Tad kokie sprendimai turėtų būti priimami jau dabar, kad liktume kuo mažiau „nudegę“?
Atsakymai į šiuos klausimus – šį vakarą, laidoje „Karštai su tv3.lt“, 20 val., per TV3.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...