- Vaida Kalinkaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektroniniam parašui skaičiuojant keturioliktus metus, naudojimosi juo galimybės daugumai lietuvių vis dar nėra žinomos. Tyrimų duomenimis, elektroniniu parašu nesinaudoja apie 82 proc. Lietuvos gyventojų, nors tai naudojimąsi skatina net ir bankai.
Elektroniniam parašui skaičiuojant keturioliktus metus, naudojimosi juo galimybės daugumai lietuvių vis dar nėra žinomos. Tyrimų duomenimis, elektroniniu parašu nesinaudoja apie 82 proc. Lietuvos gyventojų, nors tai naudojimąsi skatina net ir bankai.
Daugumai nereikalingas
Iš nesinaudojančiųjų elektroniniu parašu daugiau nei pusė – 58 proc. – teigia, kad tokio parašo jiems dar niekur neprireikė.
Taip dažniau mano vyresni nei 30 m. ir aukštesnes pajamas uždirbantys lietuviai.
"Rezultatai rodo, kad daugumai lietuvių elektroninio parašo niekada neprireikė. Tai liudija apie paslaugų, leidžiančių naudotis šia technologija, spektrą – šiuo metu veikiančių paslaugų visumos nepakanka, o pati technologija pristatoma per daug sudėtingai, kad visuomenė būtų skatinama naudoti elektroninį parašą. Tai patvirtina ir naujų asmens tapatybės kortelių skaičiai – jas turi tik 30 proc.", – teigia Mindaugas Pelanis, asociacijos "Infobalt" atstovas.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad asmens tapatybės kortele, kaip asmeniniu parašu, nesinaudoja nė 0,5 proc. lietuvių.
Turi dvi paskirtis
Bandydamas paprastai paaiškinti, kas yra elektroninis parašas, M.Pelanis tai įvardijo kaip technologiją, naudojama tapatybės nustatymui ir valios išreiškimo patvirtinimui.
Dar paprasčiau tariant, tai yra technologija, padedanti patvirtinti savo tapatybę ir leidžianti pasirašyti dokumentus ar kitaip patvirtinti sprendimą.
Elektroninis parašas gali būti naudojamas per tapatybės kortelę ar specialų raktą, pavyzdžiui, USB raktą ar specialią kortelę.
Taip pat gali būti naudojamas elektroninis parašas mobiliajame telefone, kuriam reikalinga speciali SIM kortelė.
"Jeigu palyginti, tai ne ką sudėtingiau, negu naudotis banko išduotu atitikmeniu: kodų generatoriumi, kodų kortele ar kitais įrankiais, kuriais yra stengiamasi identifikuoti vartotoją", – elektroninį parašą apibūdino pašnekovas.
Tačiau derėtų atkreipti dėmesį, kad elektroninis parašas toli gražu nėra visiškai tas pats, kas prisijungimas prie tam tikros paslaugos per elektroninę bankininkystę.
Esame jau įpratę, kad prie daugelio elektroninių paslaugų, kurioms reikalingas tapatybės patvirtinimas, galime prisijungti per elektroninę bankininkystę.
Šią galimybę teikia ir daugelis valstybės institucijų ar įstaigų.
Kuris būdas – saugesnis?
M.Pelanis teigė, kad įprotis prisijungti prie daugelio elektroninių paslaugų, naudojant elektroninę bankininkystę atsirado tuomet, kai elektroninis parašas dar nebuvo gerai žinomas.
Jis tikino, esą tuo metu tai buvo neblogas sprendimas, nes dauguma žmonių, kurie naudosis elektroninėmis paslaugomis, galima daryti išvadą, naudojasi ir elektronine bankininkyste.
Be to, prisijungimas prie banko yra gerokai saugesnis negu įprastas prisijungimas prie paskyrų, kai naudojamas vienintelis slaptažodis.
Tačiau jis akcentavo, kad tai buvo būdas sukurtas prisijungti būtent prie banko sistemos, o ne patvirtinti tapatybę kitose.
"Tai yra tam tikras palikimas, kurį turime. Šią dieną tokiu būdu nėra patenkinta nei valstybė, nei patys bankai, kurie suteikia šias paslaugas. Kai yra tvirtinama tapatybė, kažkuri šalis turėtų būti atsakinga už tai", – įsitikinęs pašnekovas.
Jis teigė, kad šiuo metu būtų sunku nustatyti, kas yra atsakingas, jei sukčiai įsibrautų į kokią nors elektroninę paskyrą, prie kurios žmonės jungiasi naudodamiesi elektronine bankininkyste.
Todėl, jo manymu, reiktų naudoti patobulėjusias priemones, kurios gali garantuoti saugumą.
Įmonės suskubo pirmos
M.Pelaniui pritarė Darius Jasinskis, "Danske Bank" Verslo plėtros tarnybos direktorius. Jis įsitikinęs, kad elektroninis parašas – viena saugiausių šiandien egzistuojančių elektroninių asmens identifikavimo priemonių, kuri savo patogumu pranoksta įprastas slaptažodžių korteles ar kodų generatorius.
Būtent dėl šios priežasties elektroninio parašo naudojimą siekia skatinti ir patys bankai.
Tiesa, kol kas šis skatinimas labiausiai paveikė tik įmones, o ne gyventojus, kuriems elektroninėmis paslaugomis naudotis tenka gerokai rečiau.
"Įmonių finansininkai, dirbantys su keliais bankais, greitai pamatė, kad elektroninį parašą naudoti žymiai patogiau, nei turėti kiekvieno banko kodų generatorių, prisiminti aibę PIN kodų", – kodėl įmonės labiau linkusios naudotis elektroniniu parašu, bandė paaiškinti D.Jasinskis.
Jis taip pat pridėjo, kad kai kurios valstybės institucijos neretai reikalauja įvairias atskaitas teikti tik elektronine forma. Jų patvirtinimui ir reikalingas elektroninis parašas.
Turi ir minusų
Nors elektroninis parašas teikia nemažai patogumų, jis turi ir nemažų minusų. Tą pripažino ir pašnekovai.
D.Jasinskis įsitikinęs, kad platesnę elektroninio parašo sklaidą riboja vis dar nedidelės jo panaudojimo galimybės.
M.Pelanis taip pat atkreipė dėmesį, kad naudotis elektroniniu parašu yra labai patogu, jei naudojamasi mobiliuoju jo variantu.
Tačiau naudojant elektroninį parašą asmens tapatybės kortelėje ar panašiu būdu, jo nuskaitymui reikalinga speciali įranga – kortelės skaitytuvas, kuriam mažiausiai išleisite 25–30 litų.
Be to, tam reikia specialiai paruošti kompiuterį ir įsigyti sertifikatą, patvirtinantį tapatybę ir leidžiantį pasirašyti elektroniniu parašu.
"Kortelių skaitytuvais prekiauja daugiausiai specializuotos elektronikos parduotuvės. Skaitytuvų pasiūla kol kas nėra didelė, todėl išimties tvarka pateikiame keletą adresų. Norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad kartais pasitaiko probleminių skaitytuvų. Pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kai pavieniai skaitytuvo N99 (parduodamas kaip skaitytuvas Trendnet USB PC/SC) egzemplioriai neveikė su asmens tapatybės kortelėmis, gaminamomis nuo 2012 m. liepos 4 d. Todėl nusprendusiems įsigyti šį konkretų skaitytuvo modelį patartume pirkimo metu aptarti su pardavėju skaitytuvo grąžinimo atvejį", – apie galimas problemas iš anksto informuoja Vidaus reikalų ministerija.
Daugėja, bet mažai
Kaip atskleidžia Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, pateiktų deklaracijų, pasirašytų elektroniniu parašu, skaičius nuosekliai auga – pernai tokiu būdu pateiktų deklaracijų buvo bemaž 11,6 tūkst. arba 1,7 karto daugiau nei 2012 m.
Nuo pernai mobilųjį elektroninį parašą išduodančio "Danske Bank" statistika rodo, jog elektroninio parašo naudotojų skaičius banke 2013 m. augo dvigubai, bet taip patvirtinamų finansinių operacijų kol kas nėra daug.
"Danske Bank" specialistai kelerius metus stebi tendenciją, jog elektroninio parašo naudotojų skaičius kiekvieną ketvirtį paauga 25 proc.
"Nors elektroninio parašo naudotojų skaičiaus augimas ir yra progresinis, tačiau lūžio dar teks palaukti. Lietuvoje sukurta palanki teisinė bazė, išplėtota infrastruktūra, tačiau elektroninio parašo naudojimas dar nėra labai aktyvus", – sakė D.Jasinskis.
Didžiąją dalį VMI deklaracijų, patvirtintų elektroniniu parašu, pernai pateikė įmonės – 9551.
Nors gyventojų, besinaudojančių elektroniniu parašu, teikiamų deklaracijų skaičius didėja tais pačiais tempais, tačiau fizinių asmenų taip patvirtintos deklaracijos pernai sudarė vos 17 proc.
Skatinti per prievartą
"Vienas būdų, kaip būtų galima paskatinti vartojimą Lietuvoje, galbūt griežtai skambantis, bet tam tikra prievarta. Žmonės kuo toliau, tuo labiau naudoja elektroninį mokesčių deklaravimą. Įeinant į deklaravimo sistemą, tapatybę galima patvirtinti tiek elektroniniu parašu, tiek kitomis priemonėmis. Jeigu tų kitų priemonių nebūtų, būtų, aišku, tam tikro nepasitenkinimo, bet ir atsirastų tam tikras motyvas pradėti naudoti elektroninį parašą. Po to viskas būtų paprasčiau", – įsitikinęs M.Pelanis.
Pašnekovai nesiryžo tiksliai prognozuoti, kiek laiko prireiks, kol elektroninis parašas taps įprastu tapatybės patvirtinimo būdu daugumui Lietuvos gyventojų. Tačiau yra tikimybė, kad labai ilgai laukti nereikės.
"Kai apie 2000 m. Lietuvoje bankai pradėjo siūlyti elektroninę bankininkystę, irgi prireikė laiko, kol ji tapo neatsiejama kasdieninės bankininkystės dalimi. Todėl prognozuočiau, kad didesnei elektroninio parašo plėtrai prireiks dar dvejų-trejų metų", – sakė D.Jasinskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas6
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų13
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą2
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...