- Saulius Tvirbutas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienintelė Baltijos šalyse acetatinių siūlų gamintoja bendrovė „Korelita“, sustabdžius Ūkio banko veiklą, atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kaip ir kitos 200 įmonių.
Verčiasi per galvą
„Netikėtai uždarius Ūkio banką, kuriame liko įšaldyta daug mūsų lėšų, atsidūrėme labai sudėtingoje situacijoje. Darome viską, kad nenuskęstume, kai buvome netikėtai įmesti į šią balą. Tikiu, kad pakilsime, nors ir ne sausi. Vis dėlto planuoto pelno dėl sukeltos sumaišties šiemet galime jau ir negauti“, – sakė „Korelitos“ generalinė direktorė Jonė Skvarnavičienė.
Sustabdžius finansines operacijas Ūkio banke liko apie 1,1 mln. litų „Korelitos“ lėšų. Iš jų planuota mokėti algas 360 darbuotojų, „Sodrai“, atsiskaityti su žaliavos tiekėjais.
„Mūsų sutartyse atsiskaityti už žaliavą turime iš anksto. O kaip tai padaryti, kai lėšos užšaldytos? Dabar prašome klientų atsiskaityti už mūsų produkciją į naują sąskaitą ir taip gauti bent kiek reikalingų lėšų žaliavoms pirkti“, – sakė vadovė.
„Korelita“ dirba nepertraukiamos gamybos režimu. Net ir trumpam sustabdyti įrenginių veikimą dėl žaliavos trūkumo įmonei kainuotų didelius pinigus. „Vasarą sustabdyti ir paleisti mūsų įrenginius atsieina apie pusę milijono litų, o žiemą ši sumą išaugtų iki 1,5 mln. litų. Šaltuoju laiku dar kiltų pavojus, kad sudėtinga įranga gali sugesti, o tai vėlgi atneštų didelių nuostolių“, – teigė J.Skvarnavičienė.
Ji sako, kad ir nesustabdžius gamybos nuostolių išvengti greičiausiai nepavyks. „Teks mokėti delspinigius tiekėjams, taip pat dar nežinome, ar palūkanų nepaskaičiuos “Sodra„ už atidėtus mokesčių mokėjimus“, – kalbėjo J.Skvarnavičienė.
Nesulaukia informacijos
„Korelita“ eksportuoja produkciją į daugelį Europos šalių, Pietų Korėją, Kiniją, Tadžikiją, Uzbekiją, Egiptą, Čilę. Kai kurie klientai jau teiraujasi, kas vyksta Lietuvoje, ar jie laiku sulauks užsakytos siūlų partijos. „Užimti acetatinių siūlų rinką pasaulyje, užsitikrinti reputaciją šiame versle paprastai trunka dešimtmečius, todėl negalime sau leisti tai prarasti per vieną dieną“, – tvirtino J.Skvarnavičienė.
Iš paskirto Ūkio banko administratoriaus įmonė negauna jokios informacijos nei telefonu, nei elektroniniu laišku. „Sulaukėme tik apgailestavimo dėl susidariusios padėties ir mandagaus paaiškinimo, kad turime laukti tolesnių Lietuvos banko veiksmų. Nežinome, nei kiek pavedimų pavyko padaryti tiekėjams, nei kiek jų įstrigo. Nežinome ir to, kokia dalis pateko į įšaldytą sąskaitą už prekes iš pirkėjų“, – sakė J.Skvarnavičienė.
Bendrovė ieško būdų, kaip pagelbėti savo darbuotojams. Jiems mokama bent dalis atlyginimų, kad žmonės galėtų atsiskaityti už komunalines paslaugas, išlaikyti šeimas.
Verslas – nežinioje
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad šiuo metu neramus laikas užklupo apie 200 įmonių. Šiose įmonėse liko įšaldytos apyvartinės lėšos.
„Daugelis jų vadovų sako, kad gyvena sulaikę kvėpavimą ir su nerimu kaukia tolesnių Lietuvos banko sprendimų“, – sakė jis.
Jis minėjo, kad labiausiai verslininkai bijo Lietuvos banko sprendimo skelbti bankrotą Ūkio bankui.
„Tada lėšos būtų įšaldytos nežinia kuriam laikui. Deja, mūsų valstybės institucijos dažnai būna linkusios eiti lengviausiu keliu, negalvojant apie verslo interesus. Todėl nenustebčiau, jei būtų skelbiamas banko bankrotas“, – kalbėjo D.Arlauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?1
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...