„Turint omenyje su kokiomis aplinkybėmis Vyriausybė pastaraisiais metais susidūrė ir kokius išorinius šokus jai teko atremti, iš ekonominio taško vertinant, gal ir gerai, kad valdančiųjų planuota mokesčių reforma neįvyko, nes to neapibrėžtumo, kurį mes importuojame iš išorės, užtenka, o jį dar didinti keičiant vidaus žaidimo taisykles – mokesčių sistemą, kuri yra svarbi tiek verslo, tiek gyventojų vystymuisi – net ir neatsakinga“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Ekonomistės teigimu, pandemijos ir karo Ukrainoje akivaizdoje stabili, bet ne itin gera mokesčių sistema yra geriau nei didžiulis neapibrėžtumas ir dar didesnis jo paaštrinimas.

„Metas keisti mokestines taisykles dabar nėra tinkamas, reiktų sulaukti ramesnių laikų“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Pasak „INVL Asset Management“ analitikės, prezidentas savo pranešime taip pat nelabai tinkamai į „bendrą katilą suplakė“ ir infliacijos šoką, ir gerovės valstybės kūrimą.

„Šiek tiek norėtųsi atskyrimo nuo šios netipinės situacijos, kai infliacijos šoką patiria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa ir pasaulis, nuo ilgalaikių struktūrinių problemų, kurios sprendžiasi labai palaipsniui“, –  sakė ekonomistė.

Jos nuomone, Vyriausybė sukūrė neblogą antiinfliacinį skydą, patikslino biudžetą ir tai iš esmės atliepia gyventojų poreikius. 

„Reikia pabrėžti, kad Lietuva šitą infliacijos šoką pasitiko pakankamai tvirtais makroekonominiais raumenimis – sparčiai kylančiais atlyginimais, kurie gerokai sparčiau didėjo būtent žemas pajamas gaunančių struktūriniuose sluoksniuose, o ne tarp aukštas ir vidutines pajamas“, – teigė „INVL Asset Management“ analitikė.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą. Jis sukritikavo Vyriausybės neįgyvendintą mokesčių reformą ir sakė, kad skambūs pažadai baigėsi niekuo.

G. Nausėdos teigimu, planuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, tačiau mindžikavimas vietoje pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui.