- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl pramonės sektoriaus išvystymo Lietuvoje valstybei pavyksta sėkmingai eksportuoti pramonės produkciją tiek pasauliniam vartojimui traukiantis, tiek jam augant, sako „SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis taip pat priduria, kad geri pramonės gamybos rezultatai yra vienas iš veiksnių, leidusių pasiekti gerus eksporto rodiklius pernai.
„Tai, kad eksportas gerą rezultatą pademonstruos, jau buvo aišku iš pramonės gamybos rezultatų (...), nes Lietuvos pramonė per visus 2020 metus, atmetus naftą, baigė su 0,8 proc. gamybos padidėjimu. Kadangi pramonė sudaro kokius 75 proc. viso Lietuvos eksporto, buvo akivaizdu, kad tie rezultatai bus geri“, – Eltai teigė jis.
Anot ekonomisto, sparčiai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje atsigavęs pramonės sektorius lėmė gausesnį eksportą.
„Kalbant apie priežastis, iš esmės yra keli aspektai. Visų pirma (...) nuo COVID-19 nukentėjo mažiausiai būtent pramonė tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek pasaulyje. Be to, (...) mūsų gamintojai labai greitai atsikratė nuostolių, kuriuos patyrė per pirmą COVID-19 bangą. O taip iš esmės yra dėl to, kad labai greitai atsigavo euro zonos pramonė“, – teigė A. Izgorodinas.
„Atsigavo vartojimas Amerikoje, Kinijoje, kas labai padidino eksporto apimtis iš ES, ir tai reiškia, kad stambesnių ES šalių gamintojai patiekė pakankamai daug kontraktinių užsakymų mūsų pramonei ir mūsų eksportui“, – pridūrė jis.
A. Izgorodinas pažymėjo, kad įtakos sėkmingam pramonės gaminių eksportui iš Lietuvos turėjo šio sektoriaus augimas pastarąjį dešimtmetį.
„Galbūt įtakos turėjo ir mūsų įmonių vidiniai namų darbai, kuriuos įmonės padarė per pastaruosius 10 metų. Nes, jei pažiūrėtume į mūsų pramonės produktyvumo augimą, tikrai matyti pakankamai didelė pažanga. Vadinasi, įmonės per 10 metų po pasaulio finansų krizės pabaigos nemiegojo, bet realiai investavo į gamybos plėtrą ir efektyvumą. Tai krizės metu tikrai atsipirko, nes kuo esi efektyvesnis, tuo geriau gali atlikti eksporto užsakymus net tada, kai krinta tarptautinė paklausa“, – teigė jis.
„Paradoksalu, bet mūsų eksportui yra gerai ir tada, kai pasaulinis vartojimas traukiasi, ir kai jis auga“, – pridūrė ekonomistas.
Paradoksalu, bet mūsų eksportui yra gerai ir tada, kai pasaulinis vartojimas traukiasi, ir kai jis auga.
Ekonomisto teigimu, mažindami eksporto kainas ES gamintojai atsigręžė į Lietuvą.
„ES gamintojai, norėdami išsilaikyti Amerikos ir Kinijos eksporto rinkose, masiškai mažina eksporto kainas. Tai reiškia, kad gamintojams, kuriems Lietuva buvo neįdomi kontraktinės gamybos prasme prieš porą metų, tapo įdomi, nes čia tam tikrus komponentus galima pasigaminti pigiau. Iš dalies krizė ir kritęs pasaulinis vartojimas kai kuriems gamintojams atnešė daugiau užsakymų, kadangi užsienio gamintojai pradėjo žvalgytis šalių, kur būtų galima pagaminti pigiau“, – sakė jis.
Nors lietuviškos kilmės prekių eksportas pernai augo 6 proc., dėl to stipriai džiaugtis nereikėtų
Reaguodamas į tai, kad pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas (atmetus naftos produktus) išaugo 6 proc., A. Izogorinas teigė, kad šį pasiekimą reikėtų vertinti dvejopai. Viena vertus, Lietuvos eksportuotojai sugebėjo padidinti eksporto pardavimus didžiulio globalios ekonomikos nuosmukio metu. Kita vertus, iš dalies lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas pernai buvo „techninio pobūdžio“.
„2020 metų eksporto augimą labiausiai sąlygojo kelių eksporto segmentų šuolis: 48 proc. bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugio teko įvairių chemijos produktų segmentui. Į šią eksporto prekių grupę, pavyzdžiui, patenka laboratoriniai reagentai. Tikėtina, kad ženklus įvairių chemijos produktų segmento eksporto šuolis susijęs su eksporto rinkose ženkliai padidėjusia laboratorinių reagentų paklausa.
Tuo tarpu 27 proc. aptariamo eksporto prieaugio teko javų segmentui, o tai labiausiai susiję su ganėtinai geru praėjusių metų žemės ūkio derliumi“, – teigė jis.
A. Izgorodinas taip pat pridūrė, kad įtakos lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugiui turėjo Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES.
„Pernai sparčiu eksporto augimu išskyrė Jungtinės Karalystės rinka, o tai tiesiogiai susiję su „Brexit“. Lietuvos eksportuotojai, matydami neapibrėžtumą dėl „Brexit“ perspektyvų, iš anksto eksportavo prekes į Jungtinę Karalystę“, – tikino jis.
Praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, eksportas sumažėjo 3,4 proc., importas – 9,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Tuo metu iš lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,8 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 6 proc.
Iš lietuviškos kilmės prekių pernai daugiausia eksportuota įvairių pramonės dirbinių (12,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (11,2 proc.), naftos produktų (9 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems13
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia2
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus: atskleidė, kas įvyko5
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. ...
-
Pokyčiai: iš atlyginimų antstoliai išskaičiuos mažesnę dalį
Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...