EK vadovas: sutartis dėl GIPL finansavimo – istorinė

  • Teksto dydis:

Lietuvai, Lenkijai ir Europos Komisijai ketvirtadienį pasirašius sutartį dėl bendro dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto (GIPL) finansavimo, Europos Komisijos vadovas pareiškė, kad tai istorinis momentas - Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sako, jog Lenkijos-Lietuvos dujotiekis yra pirmasis energetikos infrastruktūros projektas, kuris sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europos rinkomis.

„Jūs padarėte daugiau nei tik sujungėte dujotiekius, jūs padarėte daugiau nei tik sujungėte dvi šalis. Jūs baigėte Baltijos šalių energetinę izoliaciją, jūs baigėte ilgai besitęsusią šalių priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo, sujungėte visą regioną su likusia Europa“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo EK vadovas, kreipdamasis į Lietuvos prezidentę ir Lenkijos premjerę.

Pasak J.C.Junkerio, ES investicijos į šį projektą yra didžiausios tokios investicijos ES istorijoje.

„Tai yra investicijos, kurios ateityje atneš dividendų, užtikrins laisvą energijos išteklių judėjimą Europoje. (...) Mums reikia užtikrinti išteklių tiekimo saugumą, diversifikuoti išteklius. Tai mes galime padaryti kartu vardan savo piliečių, savo vartotojų“, - sakė J.C.Junkeris.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad sutarties pasirašymas yra svarbus žingsnis ES energetinės sąjungos link.

„Šiandien žengtas galutinis ir svarbus žingsnis, kurio nebūtų be geros valios, politikų supratimo ir, be abejo, finansinės paramos iš Europos Sąjungos biudžeto. (...) Tai yra lemtingas žingsnis kuriant energetinę ES sąjungą, dėl kurios esame susitarę. Taip taip pat svarbus žingsnis visos ES konkurencingumui ir bendrijos gerovei“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.

Estijos premjeras Taavi Roivas (Tavis Roivas) teigė, kad Lenkijos-Lietuvos dujotiekis suartins visą Europą.

„Manome, kad jokia Europos dalis neturėtų būti sala, atskirta nuo kitų. Žingsniu, kurį žengėme šiandien, sujungiame ne tik vamzdynus, mes kuriame artimesnę vieni kitiems Europą. (...) Vis dėlto mes dar nepasiekėme galutinio tikslo, dar yra rinkų, kurios turi būti sujungtos, projektų, kurie turi būti įgyvendinti“, - sakė Estijos premjeras.

Sutartį pasirašė bendrovės „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys ir Lenkijos „Gaz System“ vadovas Janas Chadamas bei EK atstovas, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai Laimdota Straujuma, Taavi Roivas (Tavis Roivas) ir Ewa Kopacz (Eva Kopač), taip pat Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

558 mln. eurų vertės projekto statyboms EK skyrė 295 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo, o dar 10 mln. eurų - tyrimams.Lietuvai skirta 55 mln. eurų, Lenkijai - 240,3 mln. eurų.

Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pernai paskelbė, kad Lenkijai bus skirta 85,8 mln. eurų kompensacija: 54,9 mln. eurų sumokės Lietuva, 29,4 mln. eurų - Latvija ir 1,5 mln. eurų - Estija. Lenkijos išlaidos projektui sieks 422 mln. eurų, Lietuvos - 136 mln. eurų.

Tai labai svarbus projektas Lietuvai ir visai ES, nes įgyvendina energetikos sąjungos idėją, be to, jis padidins Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių