- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) rekomenduoja Lietuvai skirti daugiau finansavimo sveikatos apsaugai ir viešosioms paslaugoms, mažinti skirtumus tarp regionų ir skirti dėmesį vėluojančioms pertvarkoms, ypač – mokesčių reformai.
Komisija trečiadienį paskelbė Lietuvai skirtą ekonominių ir socialinių iššūkių ataskaitą ir rekomendacijas.
„Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ypač mažais nekilnojamojo turto, kapitalo, transporto priemonių mokesčiais. Savo ruožtu mažos biudžeto pajamos ir nepakankamas finansavimas turi neigiamą įtaką viešųjų paslaugų kokybei“, – rašoma rekomendacijose.
Anot Komisijos, neadekvatus finansavimas lemia, kad socialinės apsaugos sistema yra mažiau efektyvi apsaugant žmones nuo skurdo, sveikatos apsauga yra mažiau prieinama, trūksta gydytojų ir slaugytojų, tuo metu nepatenkintų medicinos paslaugų poreikių lygis ir pacientų priemokos Lietuvoje yra vienos aukščiausių ES.
Komisija ragina Lietuvą skirti daugiau dėmesio vėluojančioms reformoms, ypač mokesčių reformos įgyvendinimui.
Pasak EK, pagal paskutinį Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pakeitimą, Lietuva iki 2026 metų pabaigos gali gauti 3,8 milijardų eurų ES subsidijų ir paskolų.
„Norint pasinaudoti visomis numatytomis lėšomis ir pasiekti planuotus tikslus, svarbu sparčiai įgyvendinti numatytas reformas ir investicijas“, – nurodė Komisija.
Be to, Lietuva raginama užtikrinti adekvatų sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimą.
Komisija taip pat atkreipia dėmesį ir į mažas lietuvių pensijas, rekomenduoja didinti senatvės pensijas, tuo pat metu užtikrinant pensijų sistemos tvarumą.
„Senatvės pensijų lygis Lietuvoje, palyginti su žmonių pajamomis prieš pensiją, yra vienas žemiausių ES, o vidutinė pensija 2023 metais, nepaisant didėjimo pastaraisiais metais, išliko žemiau skurdo rizikos lygio“, – skelbia Komisija.
EK taip pat ragina Lietuvą mažinti skirtumus tarp regionų, skatinti savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas ir gerinti viešojo susisiekimo sistemos koordinavimą.
„Viešojo susisiekimo sistema Lietuvoje dėl koordinavimo trūkumo išlieka fragmentuota, trūksta transporto jungčių ir bazinių paslaugų keleiviams – tai lemia žemiausią naudojimąsi viešuoju transportu ES ir dar labiau apsunkina prieigą prie viešųjų paslaugų ir darbo vietų, ypač kaimiškose ir nutolusiose vietovėse“, – teigia EK.
Komisija siūlo Lietuvai stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir plėsti ligų prevenciją.
„Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje taip pat vis dar nepakankamai remiasi ankstyva ligų diagnostika ir pirmine priežiūra, prevencinių programų, ligų tyrimų, sveikos gyvensenos propagavimo programų apimtys išlieka nepakankamos, o prieiga prie jų ribota, todėl žmonių mirtingumas nuo išvengiamų ir išgydomų ligų išlieka aukštas“, – rašoma rekomendacijoje.
EK taip pat rekomenduoja Lietuvai didinti aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams.
„Nepaisant vienos didžiausių aukštąjį mokslą įgijusių asmenų dalies, Lietuvos įmonėms trūksta darbuotojų su rinkai reikalingais įgūdžiais“, – tvirtina Komisija.
Šie kasmet visoms ES valstybėms narėms skelbiami dokumentai yra analitinė pagalba bei ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo instrumentas, kuris, anot EK, padeda siekti tvaresnio, pažangesnio ir įtraukesnio ekonomikos augimo visose Bendrijos šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...