- Greta Zulonaitė, Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsigaliojus griežtesniems Europos Sąjungos (ES) reikalavimams, anksčiau nei šiemet išduotas asmens tapatybės korteles elektroniniam parašui naudojantys Lietuvos gyventojai jas turi pasikeisti iki liepos pabaigos.
„Tie, kurie turi asmens tapatybes korteles, išduotas nuo 2022 metų rugsėjo 2 dienos iki 2023 metų gruodžio 31 dienos, ir šias asmens tapatybes korteles naudoja tam, kad elektroniniu parašu pasirašytų dokumentus, tai tik šie asmenys turėtų suskubti ir pasikeisti asmens tapatybės korteles“, – antradienį LRT radijui sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Pačios asmens tapatybės kortelės, kaip tapatybę patvirtinantys dokumentai, kaip galioja dešimt metų, taip ir galioja“, – pabrėžė ji.
Pasak Migracijos departamento vadovės, senesnės nei iki 2024-ųjų sausio išduotos asmens tapatybės kortelės nebegalės būti naudojamos kvalifikuoto elektroninio parašo kūrimui nuo šių metų liepos 23 dienos.
Elektroniniam kvalifikuotam parašui taikomi labai aukšti standartais, o ES periodiškai juos griežtina ir kelia kartelę.
Anot jos, dėl tokios asmens tapatybės kortelės pakeitimo iki šių metų pabaigos besikreipiantys Lietuvos gyventojai tą galės padaryti nemokamai.
Pasak Migracijos departamento vadovės, elektroninis parašas, esantis asmens tapatybės kortelėse, galioja trumpesnį laiką negu dešimt metų.
„O prisijungti prie elektroninės valdžios vartų arba policininkui parodyti kortelę galima tą pačią, net jeigu ji nepakeista, ji galioja tiek laiko, kokia parašyta galiojimo data“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Jos teigimu, elektroniniam kvalifikuotam parašui taikomi labai aukšti standartais, o ES periodiškai juos griežtina ir kelia kartelę.
„Tie sertifikatai tikrai galioja trumpiau negu dešimt metų, ir tai yra ta problema, kurią šiuo metu su Asmens dokumentų išrašymo centru mes, Migracijos departamentas, pradėjome aptarinėti. Išties reikėtų atsisakyti fizinės elektroninio parašo laikmenos, tai yra pradėti galvoti apie tai, kad tas parašas turėtų būti rašomas ne plastikinėje kortelėje, o iškeliauti jau į mobilias aplikacijas, į debesis ir panašiai“, – sakė E. Gudzinskaitė.
„Apie tuos dalykus jau mes svarstome, diskutuojame, ką būtų galima palengvinti, kad piliečiams nereikėtų kas ketverius, trejus metus minti Migracijos departamento slenksčio“, – kalbėjo ji.
Anot E. Gudzinskaitės, Lietuvoje asmenų, kurie turi pasikeisti tokias asmens tapatybės korteles, yra apie 20 tūkstančių.
Ji taip pat kalbėjo, kad Lietuva yra pirmoji šalis, susidūrusi su šių standartų įgyvendinimo klausimu.
„Be to, ne visos valstybės turi tokias asmens tapatybės korteles, kad jose būtų įrašyti elektroninio parašo sertifikatai. Kitos valstybės išvis neturi asmens tapatybės kortelių“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Norintys vizito Vilniuje turėtų suskubti
E. Gudzinskaitė kiek vėliau antradienį vykusios spaudos konferencijos metu pasakojo, kad norintys pasikeisti korteles, turi rezervuoti vizitą Migracijos departamente puslapyje migracija.lt.
„Rytoj galima gauti vizitą Klaipėdoje, Alytuje, kituose mažesniuose miestuose, Vilniuje ir Kaune šiek tiek reikia palaukti vizito. Tie piliečiai, kurie būtinai Vilniuje nori, tai turėtų dabar rezervuotis vizitą“, – sakė departamento vadovė.
Jos teigimu, tie gyventojai, kurių asmens tapatybės kortelės yra išduotos anksčiau nei 2022 metų rugsėjį ir norėjo naudotis e. parašu, jas jau turėjo būti pasikeitę iki pernai liepos.
Laikinai Asmens dokumentų išrašymo centro (ADIC) direktoriaus pareigas einantis Andžejus Kudalevas spaudos konferencijos metu sakė, kad jei gyventojai neatsižvelgs į šiuos saugumo reikalavimus, jų turtui ir tapatybei kyla grėsmė.
„Saugumo reikalavimai keičiami atsižvelgiant į situaciją IT sferoje, kadangi visi puikiai žinome, kad IT technologijos vystosi labai sparčiai, vystosi kvantinės kompiuterinės technologijos, atsižvelgiant į tai tobulinami saugumo reikalavimai“, – kalbėjo A. Kudalevas.
Su tokia dėkle bus galima identifikuotis internete, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, joje laikyti įvairius svarbius dokumentus.
Anot jo, ADIC dėjo pastangas, kad kortelių keisti nereikėtų ir būtų pratęstas jų saugumo sertifikavimas.
„Tačiau, pasikeitus atitinkamiems reikalavimams, tai padaryti tapo neįmanoma, labai atsiprašome už tai“, – sakė laikinasis ADIC vadovas.
Atsiras skaitmeninė dėklė
Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek teigė, kad dažnas tapatybės kortelių keitimas nėra patogus gyventojams, tad galvojama apie skaitmenines alternatyvas.
Pasak jos, kovo mėnesį ES įteisino skaitmeninę tapatybę ir atnaujintame reglamente numatyta, kad visos Bendrijos šalys privalės per 24 mėnesius išleisti savo nacionalines skaitmenines dėkles.
„Su tokia dėkle bus galima identifikuotis internete, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, joje laikyti įvairius svarbius dokumentus“, – kalbėjo A. Ladek.
Anot viceministrės, šiuo metu Lietuva dalyvauja bandomajame projekte ir testuoja skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą.
A. Kudalevas teigė, kad tokioje dėklėje gyventojai galės patalpinti ne tik vairuotojo pažymėjimą ar asmens tapatybės kortelę.
„Pavyzdžiui, leidimus gyventi (Lietuvoje – BNS), diplomus, transporto priemonių registravimo liudijimus ir panašiai. Tokius dokumentus galėsite turėti vienoje aplikacijoje mobiliajame telefone“, – vardijo ADIC vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Izgorodinas: bankrotų maitinimo versle daugės
Šiemet kritus restoranų ir kavinių apyvartai, rinkoje didėjant spaudimui dėl atlyginimų bei trūkstant darbuotojų daugės šio sektoriaus įmonių bankrotų, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. ...
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą2
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą5
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?10
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams2
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...