- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint užtikrinti orią senatvė Lietuvos pensininkams būtina perkelti dėmesį nuo valstybės mokamų „Sodros“ pensijų ir ieškoti sinergijos su savarankišku kaupimu – II-oje ir III-oje pakopoje, vertina Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Anot LLRI prezidentės Elenos Leontjevos, kitokiu atveju Lietuvos visuomenei esant tarp sparčiausiai senstančių, ilgainiui bus stokojama tvarių valstybės pajamų pensijoms padengti.
„Tik atsakingas žmogaus indėlis į pensijų kaupimą gali būti pakankamas orios senatvės garantas. Svarbu išlaikyti ir stiprinti motyvaciją prisiimti subsidiarią atsakomybę už savo pensiją. Į tai ir turi būti orientuoti bet kokie pensijų sistemos pokyčiai, nesvarbu, ar kalbėtume apie galimybę gyventojams atsiimti sukauptą pensiją, esant išskirtinėms aplinkybėms, ar peržiūrėti automatinio įtraukimo į II-ąją pensijų pakopą sąlygas, ar taikyti gyventojų pajamų mokesčio režimą įmokoms į privačius pensijų fondus“, – aiškino E. Leontjeva.
Kaip rašo LLRI, pensijų pakeitimo koeficientas, matuojantis buvusių gyventojo pajamų atkuriamą dalį senatvėje, šiuo metu sudaro 35 proc. ir yra arti skurdo rizikos lygio. Visgi, anot instituto, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad 2022 m. pradėjusių dirbti žmonių pensija ateityje sieks tik 28,9 proc. buvusių pajamų.
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 eurus, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 644 eurus. 2022 m. pradėjusių dirbti žmonių pensija ateityje sieks tik 28,9 proc. buvusių pajamų.
LLRI prezidentė pabrėžia, kad siūlymai ilginti senatvės pensijos amžių bei būtinąjį stažą nėra ilgalaikis atsakymas. Anot instituto, tokie sprendimai gali sušvelninti išlaidų spaudimą keliems metams, iki naujas pensinis amžius vėl bus pasiektas.
E. Leontjevos teigimu, valstybės institucijas, privačias organizacijas ir asmenis vienija bendras tikslas – tvari ir stipri valstybė. Tam, kad ji tokia būtų, būtina mažinti jai tenkančią socialinio aprūpinimo naštą, siekiant tvarios pensijų sistemos.
„Kuo daugiau žmonių prisiims atsakomybę už kaupimą ir finansinį būsimos pensijos aprūpinimą, tuo našta valstybei mažės ir didės jos galimybės pasirūpinti tais gyventojais, kuriems labiausiai to reikia“, – pabrėžia LLRI vadovė.
Artėjant rinkimams, LLRI prezidentės teigimu, šalies politinėms partijoms dera depolitizuoti pensijų klausimą taip, kad pasibaigus eiliniam politiniam ciklui būtų užtikrintas pensijų sistemos stabilumas.
„Kol tai nėra padaryta, dažni pokyčiai pensijų sistemoje neleidžia gyventojams sukaupti pakankamai lėšų, niokoja sistemos stabilumą ir pasitenkinimą ja, sumenkina pastangų didinti Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą rezultatus“, – kalbėjo E. Leontjeva.
2023 m. rugpjūčio mėnesio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 eurus, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 644 eurus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainas
Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruošti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?
Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos
Rengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentas
Pasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasterius
Krašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Jeglinskas: reikia liberalizuoti ginklų gamybą, keisti šių įmonių pavaldumą
Reikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. ...