Pelnai ir nuostoliai

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad įmonių pajamas pernai augino gerėjanti bendra šalies ekonominė padėtis, augančios gyventojų pajamos ir lygiagrečiai po pandemijos atsigavęs vartojimas.

„Tarp labiausiai pajamas auginusių įmonių galima rasti visiems gerai žinomus pramonės, energetikos ar prekybos sektoriaus atstovus. Buvo ir tokių, kurių apyvarta, nepaisant ekonomikos augimo, vis dėlto sumažėjo: tarp tokių įmonių galima atrasti didmeninės ir mažmeninės prekybos atstovų, taip pat statybos sektoriaus įmonių“, – komentavo P.Rudzkis.

Pelningai praėjusiais metais dirbo (uždirbo ikimokestinio pelno) maždaug trys ketvirtadaliai visų ataskaitas pateikusių įmonių, likusi dalis patyrė nuostolių. Kartu pelningos įmonės uždirbo apie 9,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno – maždaug ketvirtadaliu daugiau. Ikimokestinis nuostolis siekė 950 mln. eurų, o užpernai jis buvo apie 5,5 mlrd. eurų.

„Ryškiausias praėjusių metų pelno ir nuostolių eilutės pokytis – sumažėję įmonių nuostoliai. 2020 m. didžiąją dalį įmonių nuostolių neabejotinai lėmė pandemija, o žvelgiant į praėjusių metų rezultatus jau galima matyti, kad nemažai daliai bendrovių pavyko išbristi iš nuostolių, o bendra nuostolių suma sumažėjo keliskart“, – sakė P.Rudzkis.

„Tarp pelningiausių įmonių galima rasti įprastų verslo banginių, o nuostolingiausių bendrovių sąrašo viršūnėje matome neseniai veiklą pradėjusių įmonių, kai pirmaisiais veiklos metais nuostoliai yra įprasta, arba jau bankrutuojančių bendrovių“, – kalbėjo jis.

Mažėjo darbuotojų

Finansinių ataskaitų duomenimis, trečdalis bendrovių didino darbuotojų skaičių, penktadalyje – darbuotojų sumažėjo, o 43 proc. įmonių vidutinis apdraustų darbuotojų skaičius išliko nepakitęs.

Labiausiai darbuotojų skaičius augo tose srityse ir įmonėse, kurios pernai aktyviai plėtėsi, pavyzdžiui, nuotolinės prekybos ar įdarbinimo įmonėse, taip pat telekomunikacijų, paslaugų ir technologijų bendrovėse. Ryškiausi neigiami darbuotojų skaičiaus pokyčiai pastebimi mažmeninės prekybos, maitinimo ir transporto sektoriaus įmonėse.

Ryškiausias praėjusių metų pelno ir nuostolių eilutės pokytis – sumažėję įmonių nuostoliai.

Ataskaitas pateikia ne visi

Kiekvienais metais juridiniai asmenys vasarą pasitinka Registrų centrui teikdami praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Maždaug pusė Lietuvoje registruotų įmonių šią prievolę įvykdo laiku ar nedaug pavėlavę. Deja, bet nemaža dalis juridinių asmenų tai padaro pavėlavę arba duomenų apie praėjusių metų rezultatus apskritai nepateikia.

Iš viso 2021 m. finansines ataskaitas Registrų centrui yra pateikę apie 95 tūkst. įmonių, tačiau analizei buvo pasitelkta apie 50 tūkst. įmonių, kurios iki birželio 23 d. pateikė užpildytas pelno ar nuostolių ataskaitas.

Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis atkreipia dėmesį į tai, kad finansinių ataskaitų nepateikimas gali turėti neigiamų pasekmių įmonės ar organizacijos reputacijai.

„Finansinių ataskaitų teikimas užtikrina juridinių asmenų skaidrumą, gerina jų reputaciją, o duomenų apie savo rezultatus nepateikusių įmonių vadovams gali grėsti ir teisinės pasekmės, įmonė gali susilaukti baudų ir netekti paramos gavėjo statuso, susidurti su kitais veiklos trukdžiais“, – sako K.Maksvytis.

Vis dėlto jis džiaugiasi, kad didelė dalis įmonių ir organizacijų ataskaitas pateikė laiku, ir teigia, kad tiems, kas to dar nepadarė, bus skirtas papildomas dėmesys.

„Siekiame palaikyti atvirą dialogą su verslu ir pelno nesiekiančiomis organizacijomis – kaip ir kasmet ataskaitų iki šiol nepateikusių juridinių asmenų vadovams elektroniniais laiškais išsiųsime priminimus apie prievolę ir pateiksime pagrindinę informaciją, kaip tai padaryti, o prireikus pasiūlysime ir konsultacinę pagalbą. Tikimės, kad taip paskatinsime daugiau įmonių ir organizacijų pateikti savo ataskaitas“,– teigia Registrų centro atstovas.

Kodėl svarbu?

Juridinių asmenų teikiamų ataskaitų tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Tai ne tik didina verslo ir organizacijų skaidrumą, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo verslo aplinka, bet ir padeda priežiūrą vykdančioms institucijoms, žiniasklaidai ir visuomenei objektyviai vertinti juridinių asmenų veiklą ir jų finansinę padėtį, geriau atlikti savo darbą.

Nors skaičiuojama, kad prievolę pateikti 2021 m. finansines ataskaitas turi daugiau kaip 194 tūkst. juridinių asmenų, iš šio skaičiaus reikėtų eliminuoti kelias dešimtis tūkstančių juridinių asmenų, kurie jau ne vienus metus Registrų centrui išvis neteikia jokių duomenų apie save ar savo veiklą ir Registrų centras inicijuoja jų likvidavimą. K.Maksvytis atkreipia dėmesį į tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentus turi pateikti ir šiuo metu veiklos nevykdantys juridiniai asmenys.

„Finansines ataskaitas turi pateikti ir tie juridiniai asmenys, kurių veikla yra sustabdyta. Teisės aktuose nėra numatyta atleisti nuo prievolės pateikti finansines ataskaitas, jeigu juridinis asmuo laikinai nevykdo veiklos ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra priėmusi sprendimą dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo. Taigi, nepaisant to, kad įmonė jau kurį laiką veiklos nevykdo, ji savo finansines ataskaitas vis tiek turi pateikti. Jeigu neketinama juridinio asmens veiklos atkurti, tuomet patartina priimti sprendimą tokį juridinį asmenį likviduoti, o atlikus likvidavimo veiksmus – išregistruoti“, – komentavo jis.

Gresia baudos

Laiku nepateikus finansinės ataskaitos rizikuojama užsitraukti administracinę atsakomybę – Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad finansinių ataskaitų nepateikimas laiku užtraukia baudą juridinio asmens vadovui nuo 200 iki 3 tūkst. eurų. Svarbu pažymėti, kad atsakomybė tenka asmeniui, kuris oficialiai Juridinių asmenų registre nurodytas kaip juridinio asmens vadovas.

Be to, vėluojantys ar finansinių ataskaitų apskritai neteikiantys juridiniai asmenys gali būti likviduoti ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, taip pat jie rizikuoja netekti paramos gavėjo statuso ar susidurti su keblumais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.