- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva kol kas susilaiko nuo griežtesnio migruojančių žuvų draudimo.
Keis Žuvininkystės įstatymą
Baltijos jūros priekrantėje vienu kilometru į abi puses nuo Klaipėdos uosto molų galų ir pusės kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių gali įsigalioti verslinės žvejybos draudimas. Bet kokiais žvejybos įrankiais tose vietose būtų draudžiama gaudyti žuvis intensyviausios žuvų migracijos metu nuo rugpjūčio 1 iki spalio 31 dienos. Tačiau visiškai nebebūtų ribojama žvejyba kitose Baltijos jūros vietoje 300 metrų atstumu nuo kranto.
Tokiam pasiūlymui jau pritarė Vyriausybė, tačiau jis dar turi būti patvirtintas Seime priimant Žuvininkystės įstatymo pakeitimus. Planuojama, kad naujas pakeitimas įsiteisins nuo kitų metų pradžios.
Jis turės įtakos Baltijos jūros priekrantės žvejybai, nes didžiausia migruojančių žuvų koncentracija yra kaip tik tose vietose, kur planuojama drausti žvejybą.
Švelnesnis ribojimas dėl Rusijos
Iš pradžių buvo planuota dar labiau suvaržyti žvejybą žuvų migracijos metu, tačiau daliai siūlymų nepritarta.
Nuspręsta, kad neršto metu nereikėtų pernelyg riboti žvejybos. Priežastis siejama su Rusija, mat jai Kuršių mariose priklauso 75 proc. dalis. Rusija šiame vandens telkinyje kasmet intensyvinanti verslinę žvejybą, todėl Lietuvai neva, nėra prasmės įvesti papildomus ribojimus dėl migruojančių žuvų.
Tai iš dalies siejama ir su populiariausiomis migruojančiomis žuvimis - stintomis. Jų žvejybos intensyvumas yra smarkiai padidėjęs. Jei anksčiau stintas verslininkai gaudydavo tik Nemuno žemupyje, tai daugiau nei du dešimtmečius jos intensyviai gaudomos ir Baltijos jūros priekrantėje. Taip pat stintas intensyviau imta gaudyti ir Kaliningrado srityje, nors anksčiau ten jų žvejyba nebuvo populiari.
Nedraus šalutinio laimikio
Tačiau bendrai žvejybos laimikių Kuršių mariose kasmet vis mažėja, tarp jų ir migruojančių žuvų. Priežastis ta, kad žvejyba yra pernelyg intensyvi.
Lietuvos gamtos tyrimų centras yra pateikęs rekomendacijas dėl Kuršių marių žuvų išteklių saugojimo. Mokslininkai siūlo keisti žvejybos reglamentavimą. Kol kas neaišku, kada ir kaip tai bus daroma.
Dabar vykdant vienos ar kitos rūšies žuvų žvejybą žvejams leidžiama gauti iki 10 proc. šalutinio laimikio. Siūloma uždrausti šalutinį laimikį, tačiau Vyriausybės nusprendė, kad jis kol kas turėtų likti. Kuršių marių žvejybos įmonės aukciono būdu yra įsigijusios teisę į žvejybą, turėdamos lūkesčius, kad galės papildomai parduoti iki 10 proc. šalutinio laimikio.
Lietuvoje nesukurta menkaverčių žuvų sandėliavimo ir perdirbimo sistema, todėl šalutinis laimikis tarsi tampa šešėlinės ekonomikos dalimi. Anksčiau buvo bandoma drausti bet kokį šalutinių žuvų pasiėmimą iš tinklų. Bet paaiškėjo, kad ta priemonė yra keista, nes nebuvo prasmės išmesti sugautas ir jau pridususias žuvis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybėje – siūlymas laikinai stabdyti antro vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną
Vyriausybė sieks laikinai stabdyti antrojo 700 megavatų (MW) strateginio vėjo parko Baltijos jūroje rangos darbų konkursą. ...
-
Nusiteikite: šventės šiemet kainuos dar brangiau
Nors už lango vis dar niūrus sausis, šiltnamiuose jau pražydo pirmosios tulpės. Gėlininkai sako, kad šiemet įprastų tulpių mažai – žmonės ieško išskirtinių formų ir spalvų, kad kartais net sunku pasakyti, kokia t...
-
Apie išmokas Lietuvos ūkininkams: tai yra skandalas
Ūkininkai piktinasi – konkuruoja toje pačioje rinkoje, tačiau gauna kone trečdaliu mažesnes Europos Sąjungos (ES) paramos išmokas nei vidurkis. Kad padėtį reikia išlyginti, sako ir naujasis žemės ūkio ir maisto eurokomisaras, ta...
-
Iki istorinio žingsnio liko nedaug: bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės
Liko vos dvi savaitės iki istorinio žingsnio – Baltijos šalys atsijungs nuo sovietinės elektros sistemos, dar kitaip vadinamo BRELL žiedo. ...
-
Lietuva tęsia milijardų paieškas
Siūlymų, iš kur gauti pinigų gynybai, kaip iš gausybės rago. Prezidentūra norėtų gauti daugiau lėšų apmokestindama valstybės rezervus, paimti ir įdarbinti žmonių indėlius, dar labiau prispausti šešėlį, na ir, ...
-
Lietuvoje – vis daugiau darbo jėgos iš užsienio: prakalbo apie vieną šalį
Lietuvoje daugėja leidimą gyventi šalyje turinčių filipiniečių, dvigubai padidėjo leidimus turinčių Pakistano, Bangladešo ir Indijos piliečių skaičius, rodo sausio mėnesio Migracijos departamento duomenys. ...
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...