- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies gyventojai jau nusiteikę šventiškai – tai sufleruoja kur kas labiau suintensyvėjusi pirkėjų gausa parduotuvėse. Likus keletui dienų iki Velykų, žmonės skuba įsigyti ne tik pagrindinio šventės akcento – kiaušinių, bet ir kitų, šventinį stalą papuošiančių produktų. Kas šiemet parduotuvių lentynose mažėja sparčiausiai ir sulaukia daugiausiai pirkėjų dėmesio?
Ištikimi tradiciniam vaišių stalui
Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, kiekvienais metais Velykų savaitę kiaušinių pardavimai lyginant su įprastu metu šokteli daugiau kaip perpus. „Išskirtinai šiai progai, atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus, į parduotuves pristatome kiaušinių baltu lukštu, nes jie itin tinkami marginimui. Vis tik, daugiausiai nuperkama trečiu numeriu pažymėtų kiaušinių rudu lukštu – jie sudaro net 86,6 proc. visų pardavimų“.
Taip pat, anot atstovės, pirkėjų krepšeliuose atsiduria kur kas didesni majonezo, konservuotų žirnelių, kukurūzų, šviežių morkų, bulvių, agurkų ir pomidorų kiekiai. „Žmonės neatsisako tradicinių patiekalų, daug kas nuo seno įpratę šventinį stalą nukrauti mišrainėmis, tad tendencijos pagal perkamus produktus atrodo panašios“, – sako B. Čaikauskaitė.
Mėsą ir žuvį perka paskutinėmis dienomis
Kadangi dauguma pirkėjų maistą šventėms ruošia namuose, tad renkantis produktus itin svarbus šviežumas. „Prieš pat Velykas suintensyvėja mėsos ir žuvies pardavimai – šiuos produktus pirkėjai papratai perka penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas. Tiesa, žuvies pardavimai dažnai šokteli jau ketvirtadienį, mat dalis pirkėjų minėdami Didįjį Penktadienį vengia mėsos ir gamina žuvies patiekalus. Paskutiniais metais stebime, jog labiausiai išauga lašišos pardavimai. Kalbant apie mėsą, daugiausiai šventiniu laiku parduodama kiaulienos, pavyzdžiui, kumpio, sprandinės ar nugarinės. Tiesa, kai per Velykas lepina saulė ir gražus oras, pastebimai daugiau parduodama ir marinuotos mėsos, šašlykų“, – sako B. Čaikauskaitė.
Vis tik, anot prekybos tinklo atstovės, pagrindiniams patiekalams pirkėjai noriai renkasi ir įdomesnius pasirinkimus. „Pastaraisiais metais į šventinį pirkinių krepšelį vis dažniau nugula ir jūros gėrybės, ir ėrienos bei triušienos mėsa. Tai iš dalies sąlygoja ir pakitęs požiūris į mitybą – pirkėjai ieško įdomesnių, sveikesnių produktų ir receptų, nebijo atitolti nuo tipinio vaišių stalo“, – teigia B. Čaikauskaitė.
Išskirtinis dėmesys kepiniams ir konditerijai
Kaip ir dauguma švenčių, Velykos taip pat neapsieina be saldaus stalo ir įvairių kepinių. B. Čaikauskaitė pastebi, jog kasmet šiuo laiku vyrauja itin didelis susidomėjimas mielėmis. „Jeigu praėjusiais metais turėjome apie 55 proc. didesnius sausų mielių pardavimus nei reguliariai, tai šiemet, artėjant šventėms, pardavimai išaugo daugiau kaip 70 proc. lyginant su įprastu laiku. Tai darsyk įrodo, jog tradicijų tautiečiai nepamina ir kepa mielinius pyragus, pynutes ar šventinius keksus – juk tai kone kiekvienos šalies kulinarinis Velykų atributas“.
Čia pat atstovė priduria, jog šiuo laiku IKI kepyklų darbas taip pat įgauna pagreitį. „Pagaminama praktiškai dvigubai daugiau produkcijos nei įprastai. Ypatingas dėmesys skiriamas šventiniams tortams, pyragams ir sausainiams, dekoruotiems velykine atributika. Didelio susidomėjimo sulaukia tradicinė, mūsų kepama mielinės tešlos „Velykinė Boba“. Nors šalies šeimininkės – puikios kulinarės, tačiau saldaus stalo desertų ieškoma ir parduotuvių lentynose. Juk per Velykas daug kas lanko gimines, svečius, tad šventiniai kepiniai yra puikus pasirinkimas norint nustebinti artimuosius“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausi Lietuvos bankai susiskaičiavo, kiek uždirbo: kodėl pelnai nemažėja?
Didžiausi Lietuvos bankai pateikė sumas, kiek pernai uždirbo. Ir nors palūkanos mažėjo, pelnai visai nesusitraukė – vien per devynis praėjusių metų mėnesius bankai Lietuvoje susišlavė beveik 790 milijonų eurų, t.y. dar 4 proc. daugia...
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...