- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, kovo 4–10 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 14 proc. iki 75,4 euro už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, Estijoje – 75,6 euro, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Praėjusią savaitę fiksavome rekordinę saulės generaciją. Kovo 6 dieną 12 val. saulės jėgainės preliminariai gamino apie 604 MW ir pagerino praėjusių metų liepos rekordą. Jau po penkių dienų, kovo 11 dieną, šis rekordas buvo dar kartą pagerintas ir pasiekė 606 MW,“ – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Anot jos, artimiausiais mėnesiais prognozuojami dažnesni nauji saulės generacijos rekordai dėl palankių meteorologinių sąlygų ir nuolat augančios instaliuotos saulės jėgainių galios.
A. Krasauskienės teigimu, elektros kainą lemia ne tik gamyba šalies viduje, bet ir situacija visame regione.
Elektros suvartojimas Lietuvoje augo 1 proc. iki 234 GWh, vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies suvartojimo.
„Suomijoje savaitės kaina augo dvigubai ir siekė 84,5 euro. Tai turėjo didelę įtaką elektros kainų augimui visose Šiaurės Europos prekybos zonose. Pastaruoju metu Suomijoje dėl planinio remonto yra neprieinamas didžiausias šalies branduolinis reaktorius – Olkiluoto 3 (1,6 GW). Taip pat Suomijoje fiksuojama žema atsinaujinančių išteklių gamyba“, – sakė A. Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje augo 1 proc. iki 234 GWh, vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 132 GWh elektros – 10 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba išliko stabili – apie 60 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo 9 proc. iki 27 GWh, prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo 39 proc. mažiau – 10 GWh. Saulės elektrinių gamyba išaugo daugiau nei 4 kartus iki 22 GWh.
Vėjo jėgainės pagamino 45 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės 16 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.
Nurodoma, kad 56 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis išaugo 4 proc. iki 173 GWh. 63 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. – iš Latvijos, 25 proc. – per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 27 proc. iki 25 GWh, 56 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 44 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse8
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...