- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) apsvarstė pasiūlymus kitų metų valstybės biudžeto projektui. Bendru sutarimu buvo pritarta BFK išvadai, kurioje siūloma naujai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti institucijų, Seimo narių, parlamento komitetų siūlymus bei įvertinti 2025-2027 m. biudžeto finansines galimybes.
„Atsižvelgus į tai, kad įvykius eiliniams Seimo rinkimams išrinktas naujas Seimas ir bus patvirtinta nauja Vyriausybė, siūlome naujai patvirtintai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti institucijų, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų, Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo, kuriems komitetas nepritarė“, – trečiadienį BFK išvadą pristatė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Dalis siūlomų finansavimo šaltinių tokių, kaip numatomos papildomos augti pajamos, skolintos lėšos ar pan. nesiūlant sumažinti išlaidas (...) yra netinkami ir ženkliai blogintų 2025 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir siūlome spręsti dėl galimybių skirti lėšas įvertinant 2025–2027 m. biudžeto finansines galimybes“, – pridėjo jis.
Komitetas taip pat ragina atsižvelgti į augančią valstybės skolą bei užtikrinti tolesnį fiskalinių taisyklių laikymąsi.
„Svarstant Seimo narių ir komitetų pasiūlymus atsižvelgti į tai, kad augant skolai ir su jos tvarkymu susijusioms išlaidoms, mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės, (...) todėl papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas, (...) ir užtikrintas fiskalinių taisyklių laikymasis tolimesniais laikotarpiais“, – kalbėjo M. Lingė.
Galiausiai BFK ragino atsižvelgti ir į Lietuvos banko bei Valstybės kontrolės išsakytas pastabas biudžeto projektui.
(...) Papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas, (...) ir užtikrintas fiskalinių taisyklių laikymasis tolimesniais laikotarpiais.
„Atsižvelgiant kas buvo išsakyta Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės, siūlome, kad Vyriausybė teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą įvertintų minėtų institucijų pastabas ir komiteto išvadas“, – tvirtino konservatorius.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad planai auginti gyventojų pajamas didins infliaciją, valdžios sektoriaus deficitas viršys 3 proc. ribą ir kils rizika neįgyvendinti planuojamo mokesčių surinkimo. Tuo metu Valstybės kontrolės vertinimu, 2025 m. planuojamas biudžeto deficitas neatitinka nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių, rizikuojama nesilaikyti Mastrichto kriterijaus – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
M. Lingė sako, kad siūlymų kitų metų biudžetui suma siekia beveik 2,2 mlrd. eurų – Seimo narių ir komitetų pasiūlymų suma sudaro beveik 673 mln. eurų, likusių įstaigų – virš 1,5 mlrd. eurų.
„Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymų skirti papildomų lėšų 2025 m. Valstybės biudžeto įstatymo projekte gauta virš 1,5 mlrd. eurų. Seimo narių ir komitetų pasiūlymų padidinti asignavimus 2025 m. Valstybės biudžeto įstatymo projekte šiuo metu gauta beveik už 673 mln. eurų“, – ELTAI posėdžio išvakarėse teigė M. Lingė.
Tarp didžiausių siūlymų kitų metų biudžetui išsiskiria kelių finansavimo poreikiai. Seimo Ekonomikos komitetas siūlo 2025–2027 m. valstybės biudžete numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams kitais metais. Nors tiek Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ siūlė, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama būtent kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP), komitetas tam nepritarė.
Taip pat Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių grupė kitų metų valstybės biudžeto projekte siūlo skirti 100 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimui.
Kitą savaitę naujos sudėties parlamente turės įvykti pirmasis biudžeto projekto svarstymas. Po jo projektas bus grąžintas Vyriausybei.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025–2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu1
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę5
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...