- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
D. Tučkus: Lietuva gali tapti regioniniu dujų skirstymo centru
Lietuva galėtų tapti regioniniu suskystintų gamtinių (SGD) dujų skirstymo centru, iš kurio dujos būtų tiekiamos nedideliais kiekiais, teigia dujų prekybos ir tiekimo bendrovės "LitGas" generalinis direktorius Dominykas Tučkus, trečiadienį rašo "Verslo žinios".
"Turime planų tiekti SGD Latvijai ir Estijai. Taip pat, mūsų nuomone, gali būti dar kelios patrauklios verslo rūšys. Tarkime, SGD tiekimas mažais mastais - mažesniais laiveliais, baržomis, "river-sea" tipo laivais plukdant SGD į Šiaurės šalis, mažus terminalus, kurie paskirsto dujas pramonės įmonėms. Taip pat yra bunkeriavimas - laivybai skirtų degalų tiekimas", - interviu "Verslo žinioms" sakė D.Tučkus.
"Todėl pirkdami didelius kiekius SGD ir turėdami Lietuvoje palyginti didelės talpos terminalą galime tapti regioniniu skirstymo centru, iš kurio būtų tiekiamos dujos mažesniais kiekiais specifinėms reikmėms", - pridūrė "LitGas" vadovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Globalios Lietuvos apdovanojim...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Prieššventinės automobili...
-
Atidarytas atnaujintas Tauro k...
-
Lietuvos sporto apdovanojimų ...
-
Vilniuje pristatyta antroji ko...
-
Auksinės teatro rūtos šakel...
-
M.A.M.A nominantų paskelbimas...
-
Paramos akcijos „Maltieči...
-
Katedros aikštėje dovanojamo...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas4Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienodaItin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu5Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkioRealusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kainaArtėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamosSeimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...
-
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai10Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje...
-
Seimas leido 200 MW kaupiklius naudoti sistemos balansavimui po 2025-ųjų vasario3Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui...