- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buitiniai vartotojai kitų metų pirmąjį ketvirtį už dujas turėtų mokėti tiek pat, kiek ir šiuo metu, sako valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
„Ką mes matome su dujomis, jeigu kalbėtume apie buitinius vartotojus, tai tą kainą, kokią jie moka dabar, labai tikėtina, kad tokia stabilizuosis ir kitų metų pirmą ketvirtį“, – Žinių radijui pirmadienį sakė D. Maikštėnas.
„Matome, kad kažkokio drastiško kilimo net atėjus žiemos periodui neturėtų būti“, – pridūrė jis.
Pasak D. Maikštėno, kitų metų gamtinių dujų kainas „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ fiksuoja lėtesniu tempu, užfiksuodama mažesnės portfelio dalies kainas.
„Dabar jau nėra tokių milžiniškų rinkos išbandymų ir tam tikra dalis vėl fiksuojama, bet daug lėtesniu tempu. Kadangi turime laiko, fiksuojame mažesnę dalį, ji vėlgi yra patvirtinta pagal tam tikras kvotas, tai yra jau to tokio taikos meto geroji praktika“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.
Matome, kad kažkokio drastiško kilimo net atėjus žiemos periodui neturėtų būti.
Anksčiau grupė BNS informavo, jog siekdama sumažinti gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams iš anksto užfiksavo penktadalio kitų metų pirmąjį ketvirtį buitiniams vartotojams planuojamo patiekti dujų kiekio kainą.
„Ignitis grupės“ teigimu, 0,2 teravatvalandės (TWh) dujų kiekiui užfiksuota 52 eurų už megavatvalandę (MWh) kaina, tuo metu dabar, „Igničio“ teigimu, vartotojų mokami tarifai su valstybės kompensacija atitinka apie 53 eurų didmeninę kainą.
Bendrovės teigimu, dujų kaina užfiksuota finansinėmis išvestinėmis priemonėmis apdraudžiant ateities sandoriais pagal Nyderlandų TTF biržos indekso vertę įsigytą ir kitų metų pradžioje numatomą pristatyti dujų kiekį, taip pat dalį rinkoje įsigytų dujų saugant Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.
Nepaisant rinkoje pastaruoju metu smarkiai sumažėjusių dujų kainų, Lietuvos gyventojai už jas vis dar moka didelę kainą, o Vyriausybė antrąjį pusmetį ir toliau mokės milijonines kompensacijas. Taip atsitiko, nes 71 proc. jiems skirtų dujų antrajam šių metų pusmečiui „Ignitis“ įsigijo po 125,2 euro už MWh vidutinę kainą.
D. Maikštėnas sako, jog už tokią kainą įsigyti dujų nuspręsta tuomet, kai 120 eurų už MWh siekusi jų kaina pernai lapkritį ir gruodį vėl pradėjo kilti. Tuo metu valstybės biudžete, jo teigimu, 2023 metams buvo numatytos 130 eurų už MWh dujų kainos.
„Matydami tendenciją, kad vėl ateina antra banga, turėdami valstybės biudžetą 130 (2023-iems paskaičiuota dujų kaina – BNS) susiderinome su reguliuotoju – tai buvo ne „Igničio“ sprendimas, o tai buvo bendras reguliuotojo patvirtintas sprendimas, kad vėl reikia tam tikro saugos diržo“, – teigė D. Maikštėnas.
„Praeitų metų gruodį, kai (...) vėl pradėjo kasdien augti po 10–15 procentų, buvo visiška nežinomybė, kokio šaltumo bus žiema, kas vyks su pramone ir galėjo būti taip, kad dujų kaina iškils į tokias aukštumas, kad valstybės biudžete neužteks valstybės kompensacijoms numatyto kiekio“, – pridūrė jis.
„Jeigu būtų tokia situacija, kokia buvo lapkričio-gruodžio mėnesiais, idealiai taip pat mes elgtumėmės ir tai būtų idealiai teisingas sprendimas“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.
Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje spalio ateities dujų sandorių kaina pirmadienio rytą buvo 34,8 euro už MWh, tuo metu 2023–2024 metų žiemos mėnesių sandorių kainos svyravo nuo 48,9 iki 51 euro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...