- Izabela Kuzmicka, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai ruošiantis padėti atstatyti Ukrainą Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, jog norint pradėti dirbti Ukrainoje pirmiausia reikia išspręsti tiek žmonių, tiek technikos ar medžiagų draudimo problemą.
Taip jis komentuoja ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės paskelbtą žinią, jg Lietuva galėtų pastatyti mobilią gyvenvietę bei mokyklą Borodiankos miestelyje, taip pat prisidėti prie Kyjivo tilto atstatymo, Irpinės vaikų darželio statybų.
„Norint pradėti dirbti Ukrainoje reikia išspręsti draudimo klausimus – tiek žmonių draudimo, tiek technikos ir įrenginių draudimo, tiek vežamų prekių draudimo, nes šiuo metu mūsų draudimo kompanijos, Europos draudimo kompanijos tokios paslaugos neteikia. Tai dabar bet kuriam įmonės vadovui siųsti darbuotojus į karo zoną neapdraudžiant, tam darbuotojui ir jo šeimai negarantuojant, nesuteikiant finansinių garantijų, yra tikrai abejotinas klausimas“, – BNS Plius sakė D. Gedvilas.
Jo teigimu, tai yra europinio lygmens klausimas ir jeigu jis nebus išspręstas, tebevykstant karo veiksmams bus sudėtinga padėti Ukrainai.
„Aišku, medžiagų tiekimas gali vykti, bet kad mūsų žmonės važiuotų dirbti, tai tikrai nelabai tikiu. Kol nebus išspręstas draudimas, nelabai tikiu, jog šita misija pavyks“, – tvirtino jis.
Paklaustas, ar jau pateikti arba svarstomi pasiūlymai dėl draudimo, D. Gedvilas teigė kol kas jokių naujienų apie tai negirdėjęs: „Kol kas kažkokių naujienų ar pokyčių šioje temoje negirdėjau ir neturiu informacijos“.
Anot asociacijos prezidento, išsprendus draudimo klausimą, Lietuvos statybų bendrovės Ukrainoje galėtų dalyvauti atstatant infrastruktūros objektus.
„Manau, kad pastatų atstatyme mes nepakonkuruotume su Ukrainos statybos bendrovėmis, bet atstatant infrastruktūros objektus, tiltus, elektros linijas, vandens ar kanalizacijos linijas, manau, kad lietuviai, ko gero, dalyvautų. Pastatų statyboje ir atstatyme, manau, ukrainiečių darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis, nebent būtų atstatomi dideli kvartalai. Taikant skaitmenines technologijas ir metodologijas, manau, kad mūsų įmonės didesnių kvartalų atstatyme kaip vadybos ekspertines žinias turintys specialistai, ko gero, galėtų dalyvauti“, – BNS Plius kalbėjo D. Gedvilas.
Pasak jo, dalyvauti Ukrainos atstatyme galėtų pakankamai finansinių išteklių turinčios įmonės.
„Išėjimas į kitą rinką reikalauja nemažų resursų, negalime be resursų, be apyvartinio kapitalo bandyti eiti į kitą rinką, reikalingi finansiniai ištekliai, tam tikras finansinis pajėgumas. Nėra abejonės, kad į Ukrainą, ko gero, galės eiti tik tie, kurie turi tam tikrus finansinius išteklius“, – teigė D. Gedvilas.
A. Armonaitė praėjusią savaitę pranešė, jog Lietuvos prioritetu padedant Ukrainai bus sugriautų švietimo ir ugdymo įstaigų bei susisiekimo infrastruktūros atstatymas, taip pat laikino būsto namų netekusiems žmonėms įrengimas.
Anot jos, Lietuva Ukrainai padės statyti mobilią gyvenvietę bei mokyklą Borodiankos miestelyje, taip pat prisidės prie Kyjivo tilto atstatymo, Irpinės vaikų darželio statybų. Dėl šių objektų Lietuvos institucijų atstovai sutarė neseniai lankydamiesi Ukrainoje.
Pasak jos, dėl Borodiankos žinoma daugiausiai konkrečių detalių. Ministerija su Centrine perkančiąja organizacija yra pasiruošusi paskelbti viešąjį pirkimą – preliminariais duomenimis, tai kainuotų apie 1 mln. eurų.
Kyjivo srityje esantis tiltas per Trubižo upę jungia šią sritį su Sumų regionu, jį tikimasi atstatyti 2023 metų sausio-gegužės mėnesiais, tai kainuotų apie 2 mln. eurų (be PVM). Tuo metu Borodiankos mokyklą rengiamasi užkonservuoti ir atstatyti vėliau, tam prireiktų apie 4,5 mln. eurų, o Irpinėje būtų renovuojamas visiškai sugriautas vaikų darželis, tam reikėtų 3,3 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...