- Jolita Skinulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bankininkai nesutaria, koks turėtų būti stabilizacijos fondas gelbėti problemų turinčias finansų institucijas. Kai kurie bankai norėtų išvengti prievolės kaupti fonde pinigus.
Nuomonės išsiskyrė
Gruodžio viduryje Vyriausybė prabilo ketinanti steigti Bankų veiklos stabilizacijos fondą ir tikėjosi kuo skubiau priimti reikiamą įstatymą. Iš pat pradžių šis pasiūlymas sulaukė viešo bankininkų palaikymo. Pritarta valstybės idėjai kurti fondą, iš kurio pinigų galėtų pasiskolinti likvidumo problemų turintys bankai. Tačiau prasidėjus konsultacijoms atsirado esminių prieštaravimų. Nevieningas bankų požiūris į likvidumo fondą gali atitolinti jo atsiradimą.
"Įstatymą buvo siekiama priimti kaip galima greičiau. Tačiau kol kas neturime ir, ko gera, neturėsime vieningos Lietuvoje veikiančių bankų nuomonės dėl šio įstatymo. Akcininkai ir bankų savininkai skirtingi, ir jų nuomonės skiriasi, todėl Finansų ministerijai nėra paprasta surasti bendrą variantą. Atrodo, kad suderinti įstatymą nelengva", – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Susiklosčius tokiai padėčiai, jo manymu, veikiausiai bus priimtas politinis sprendimas ir jis nebus priimtinas visiems šalyje veikiantiems bankams bei jų akcininkams.
Teks palūkėti
Bankų sistemos finansinio stabilumo įstatymo projektą, kuriame ir bus numatyti principai, kaip steigti vadinamąjį likvidumo fondą, rengia Finansų ministerija. Pradinis įstatymo variantas jau buvo paruoštas anksčiau ir neoficialiai pristatytas tiek Vyriausybei, tiek Lietuvos bankui, tiek bankų asociacijai.
Tačiau ministerijos teigimu, šiuo metu projektas tebederinamas. Tik vėliau jis bus oficialiai pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. Be to, įstatymo projektas turės būti derinamas su Europos centriniu banku ir Europos Komisija.
Taigi oficialūs dokumentai Vyriausybę pasieks ne anksčiau kaip po kelių mėnesių.
Norėtų nedalyvauti
Projektą bus sunkiau derinti ir dėl skirtingų bankų nuomonių. Pasak S.Kropo, bankininkai nesutaria dėl kelių klausimų: kas turėtų dalyvauti fonde, ar dalyvauti jame būtų privaloma.
"Kai kurie bankai mano, kad filialo statusą turintys bankai neturėtų dalyvauti. Teigiama, kad užsienio bankų filialų, veikiančių Lietuvoje, likvidumu pasirūpina pagrindiniai bankai. Be to, pastarieji dažnai dalyvauja įvairiose finansinio stabilumo programose savo šalyse ir ten suteiktos garantijos galioja ir kitose šalyse veikiantiems bankų filialams. Tačiau Lietuvos bankas laikosi kito požiūrio šiuo klausimu. Teigiama, kad tokia lengvata filialams paskatins užsienio bankų skyrius keisti statusą į filialo", – apie kylančius prieštaravimus pasakojo S.Kropas.
Kitas diskusijų objektas – ar likvidumo fondas bus laisvanoriškas, ar privalomas. Planuojama, kad į fondą bankai lėšas turėtų įnešti esant reikalui, tai nebūtų nuolat veikiantis finansavimo šaltinis. Dėl to kai kurie bankai baiminasi, kad reikiamu momentu gali tiesiog nebūti tiek laisvų lėšų, kiek reikės, gali būti sudėtinga greitai pervesti reikiamą pinigų sumą. Tai ypač aktualu didesniems bankams, kurie būtų priversti į fondą pervesti didesnes sumas. Planuojama, kad bankų įnašų į fondą dydis bus nustatomas proporcingai Lietuvos banko nustatytai privalomųjų atsargų normai.
"Aišku, kad toks fondas reikalingas ir visi bankai turi dalyvauti. Reikia rasti privalomumo ir laisvanoriškumo balansą bei suderinti su atskirų šalių taikomais reguliavimo ypatumais", – mano S.Kropas.
Dėl įstatymo projekto komentarus yra pateikęs ir Tarptautinis valiutos fondas.
Bankai laukia
Kol kas šalyje veikiantys bankai vengia viešai pasisakyti dėl planuojamo likvidumo fondo steigimo. Nuomonę iki šiol yra išsakęs tik didžiausio šalyje komercinio SEB banko prezidentas Audrius Žiugžda. Pasak jo, fondas turėtų suteikti daugiau pasitikėjimo šalies bankais. Be to, bankams neturėtų būti sudėtinga į numatomą fondą skirti pakankamai lėšų.
"Jei tai ir bus našta, ji bus pakeliama. Mes ir šiuo metu kaupiame privalomus rezervus, kurie irgi yra našta, bet turime prisidėti prie bendro sistemos stabilumo", – anksčiau tikino A.Žiugžda.
Kitų dienraščio kalbintų bankų atstovai vengė atsakyti į klausimus dėl likvidumo fondo steigimo, kol nėra viešai paskelbtas įstatymo projektas.
Garantuos valstybė
Lietuvoje kuriamo likvidumo fondo modelis skirsis nuo įgyvendinamo Skandinavijos šalyse. Lietuvoje fondas bus kaupiamas tik esant reikalui, neveiks nuolat. "Jo tikslas – spręsti likvidumo problemas. Tai trumpalaikė ir prevencinė priemonė bankui, kuris veikia normaliai, tačiau turi laikinų likvidumo problemų", – aiškino LBA vadovas.
Fondas suteiktų galimybę pasiskolinti laikinų likvidumo problemų turintiems bankams, tarkime, tokiu atveju, jei dėl kokių nors priežasčių gerokai sumažėtų indėlių ir kiltų grėsmė banko atsiskaitymams, galimybėms grąžinti skolas ir pan. Skolinama būtų už palūkanas ir su valstybės garantija. Valstybė ketina įsipareigoti suteikti garantijų sumai iki 3 mlrd. litų. Tačiau fonde gali būti sukaupta ir daugiau lėšų.
Paskolos nebrangs
Pasak LBA prezidento, kadangi fondas būtų formuojamas tik esant reikalui, kol lėšos jam nekaupiamos, jokios įtakos lito palūkanoms tai neturės. Tačiau kai jis būtų formuojamas, atsižvelgiant į sąlygas rinkoje, sumos dydį ir kitas aplinkybes, galėtų būti trumpalaikis poveikis lito palūkanoms. "Tačiau koks jis būtų, dabar įvertinti sudėtinga", – tikino S.Kropas.
SEB banko ekspertas Nerijus Udrėnas taip pat tikino, kad likvidumo fondas nelemtų bankų paslaugų, paskolų ar lito palūkanų augimo. Nuo šios grėsmės apsaugo tai, kad bankai ?????? fonde neįšaldytų lėšų, o jas skolintų tik esant reikalui. "Tai Vyriausybės bandymas sukurti dar vieną finansų sistemos patikimumą didinančią priemonę. Tai teigiamas ženklas, kad valdžia rūpinasi, kaip užtikrinti finansų sistemos stabilumą", – kalbėjo ekspertas.
Tai, ko reikėjo vakar
LBA vadovo manymu, sumanymas steigti likvidumo fondą nors ir geras, bet šiek tiek pavėluotas – tokį fondą šaliai reikėjo turėti jau vakar: "Įstatymas, numatantis priemones, kaip užtikrinti finansų sistemos stabilumą, reikalingas kaip prevencinė priemonė, ir jau anksčiau tokį reikėjo turėti."
Nors bankai Lietuvoje veikia gerai, įstatymas leis atsakyti į klausimus, kurie kilo prasidėjus neramumams finansų rinkose, leis pasiruošti galimiems netikėtumams.
Pasak Finansų ministerijos, įstatymas esant reikalui leis valstybei įsikišti ir imtis priemonių, užtikrinančių bankų sistemos stabilumą.
Fondas – tik viena priemonė
Be to, kad būtų įsteigtas likvidumo fondas, svarstomos galimybės įstatymo projekte numatyti ir kitas finansinį stabilumą stiprinančias priemones.
"Pagal rengiamą įstatymo projektą finansiniam stabilumui stiprinti gali būti taikomos tokios priemonės: paskolos su valstybės garantija iš Bankų veiklos stabilizacijos fondo, valstybės garantijos, išpirkti bankų turtą, valstybei dalyvauti banko kapitale. Tad minėtas fondas – tik viena siūlomų priemonių", – aiškino Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius.
Finansų ministerijos teigimu, kokioms finansinį stabilumą užtikrinančioms priemonėms bus pritarta ir jų panaudojimo galimybės priklausys nuo valstybės finansinių išgalių.
Galvoja ir apie verslą
Finansų ministerija su šalies bankais galvoja, kaip verslui pagerinti kreditavimo sąlygas. Finansų ministras Algirdas Šemeta jau kreipėsi į Europos investicijų banką (EIB). Laiške prašoma mažiesiems šalies bankams suteikti galimybę pasinaudoti papildoma EIB parama smulkaus ir vidutinio verslo projektams finansuoti. Tikimasi gauti iki 700 mln. litų paskolų.
Anot premjero Andriaus Kubiliaus, kita tarptautinė finansų institucija, su kuria kalbamasi dėl paskolos, yra Šiaurės investicijų bankas. Tačiau suma, kurią norima skolintis, kol kas neįvardyta.
2008 m. gruodį Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Viena iš jo priemonių – papildomos EIB lėšos, skirtos smulkaus ir vidutinio verslo projektams finansuoti. 2009–2010 m. EIB šiuo tikslu papildomai skirtų apie 2,5 mlrd. eurų kasmet, paskolas, kaip ir iki šiol, teikdamas per komercinius bankus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus1
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius3
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?8
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės9
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...