- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) vadovas sako neįsivaizduojantis situacijos, kad baltarusiškos trąšos nustos važiuoti per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.
Vidmantas Dambrauskas ketvirtadienį duotame interviu BNS sako, jog iš Klaipėdos uosto laivai su kalio trąšomis toliau kasdien plaukia į visą pasaulį, įskaitant JAV, nes sankcijos netaikomos tranzito schemoje dalyvaujančioms Lietuvos įmonėms.
Anot BKT vadovo, JAV kompanijos perka „Belaruskalij“ trąšas, nes tai leidžia JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) licencija – sandoriai su jos prekybos įmone „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK) gali vykti iki kitų metų balandžio 1-osios.
V. Dambrausko teigimu, ir po kitų metų balandžio šios trąšos iš Klaipėdos keliaus į visą pasaulį, išskyrus JAV, jeigu OFAC nepratęs licencijos.
– Ką jūs darysite po to, kai „Lietuvos geležinkeliai“ nustos vežti kalio trąšas?
– Ta prasme, nustos vežti?
– „Lietuvos geležinkeliai“, tikėtina, sausį nustos vežti. Iš to, ką komunikuoja „Lietuvos geležinkeliai“, jų vadovas Mantas Bartuška, avansinis mokėjimas atliktas ir jie sakė veš gruodį ir galbūt dar sausį.
– Nežinau, avansinis mokėjimas ar ne avansinis. Kaip „Lietuvos geležinkeliai“ neveš, jeigu sankcijų nėra, o pas juos yra galiojanti sutartis iki 2023 metų gruodžio 31 dienos. Tai kaip jie neveš? Jūs juokaujate? Koks yra teisinis pagrindas? Juk visi konsultavosi ir Užsienio reikalų ministerija, ir Susisiekimo ministerija, ir mes konsultavomės su OFAC, tai labai aiškiai pasakyta – dirbkit, jeigu nepažeidžiat sąlygų vienų iš trijų: neatsiskaitinėjat JAV doleriais, sandoryje nedalyvauja JAV juridinis asmuo ir jei nedirbat JAV teritorijoje.
Maža to, dar licenciją dabar išdavė. Kaip „Lietuvos geležinkeliai“ neveš, kaip jūs įsivaizduojat? Aš net apie tai kalbėti nenoriu, nenoriu, kad laikraščiai rašytų, nes milijardiniai ieškiniai.
– Bet premjerė Ingrida Šimonytė irgi pasakė, kad kroviniai ilgai nebevažiuos.
– Jūs kalbate su gamybininkais. Politikai gali kalbėti, bet žinot puikiai, ar politikai susipažinę gerai su klausimu. Jei pamatytumėt pas mane ant stalo dokumentus, kuriuos pasiruošėm ir gavom tris mėnesius nagrinėdami šitą situaciją, – tai yra konvencijos, susitarimai.
Išvada yra viena – sankcijų nėra, jų transportavimui, tranzitui ir būti negali, ir politikai gali šnekėti, ką nori. Aš juos suprantu. Mes sėdėjom čia, nagrinėjom neaišku kiek laiko, o politikai – ar jie susipažinę giliai su klausimu? Jis gavo faktą ir kalba, o politikai juk atsako už Lietuvą. Ar kaip dabar, spjaus į teisę ir sakys, mes nevešim? Tuo labiau, kai pati Amerika tęsia bendradarbiavimą suprasdama, kad alternatyvos nėra kalio trąšoms, jų nepagaminsi. Bado pasaulyje nori visi ar kaip?
– Tai jūs esate įsitikinęs, kad tos trąšos važiuos per Klaipėdą ir iki balandžio 1 dienos, ir po to?
– Įsitikinęs negaliu būti niekuo, galiu tik remtis faktais. Sankcijų tranzitui nėra, pirma. Antra – „Lietuvos geležinkeliai“ ir mes turime sutartis, suprantate. Sankcijų nėra tranzitui, apie ką visas šitas ažiotažas?
Tranzitui sankcijos neįmanomos. Taškas.
– Ar jūs turite sutartį su BKK, ar su „Belaruskalij“? Ar ji ilgalaikė?
– Prie ko dabar sutartis? Sutartis yra ilgalaikė. Dar ilgesnė ji pas mus nei iki 2023 pabaigos. Turime sutartį su „Belaruskalij“. Tik nesuprantu ažiotažo. Tranzitui sankcijos neįmanomos. Taškas.
Suprantu, jei politinis spaudimas daromas ir taip toliau, bet įmanomas iki tam tikro laiko, kol mes neatsiduriam į teisinius dalykus. Aš nepasiruošęs milijardų sumokėti, aš jų neturiu.
– Jei nutrūktų jūsų sutartis, kokio dydžio baudos, netesybos būtų?
– Man dabar sunku įvertinti, bet ne milijonai ir ne dešimtys milijonų ir, ko gero, net ne šimtai milijonų, nes reikia paskaičiuoti bendrą sumą prekybos. Reikia įsivaizduoti, kas būtų dabar, jei Lietuva sugalvotų nežinau kaip uždrausti tranzitą, ar „Lietuvos geležinkeliai“ turėdami sutartį nevežtų. Aš nežinau, kokią sumą paskaičiuotų pati gamykla („Belaruskalij“ – BNS). Jeigu už 3 mlrd. parduoda produkcijos per metus, tai skaičiuokite.
– Ar jūs kraunate 100 proc. jų produkcijos?
– Mes vežame 95 proc. „Belaruskalij“ pagamintos produkcijos. Jų eksportas yra netoli 12,8 mln. tonų. Tai paskaičiuokite – 11 mln. tonų – kiek procentų.
Čia juoko nėra. Aš išlaikytai, ramiai, su niekuo nekalbu. Vakar mačiau tą ažiotažą, bet nenoriu lįsti. Čia gali ką nori daryti, bet klausimas paprastas – Amerika išdavė licenciją BKK minimum iki balandžio pirmos. Kas ko nori dar?
– Sankcijas JAV jau pritaikė „Belaruskalij“.
– Sankcijos pritaikytos labai aiškiai, bet niekas jų neskaitė. Trys sąlygos: atsiskaitymas JAV doleriais, JAV teritorija ir JAV juridiniai asmenys. Tai bet kuris teismas..., kas gali dabar elgtis į kairę ar į dešinę – nei mes, nei „Lietuvos geležinkeliai“. Niekas už tai nenorės susimokėti.
– Ar jūs girdite, kokia yra politinė atmosfera, ką sako politikai? Nuo jų irgi priklausys sprendimai.
– Politikai tam ir yra, kad kalbėtų. Jie gali pakalbėti ir toliau pavesti pareigūnams išsiaiškinti. Dabar eina šita banga. Bet yra tiek Seime Teisės departamentas, tiek ministerijose yra Teisės departamentai. Lietuvos Respublikos Seimas neis prieš įstatymus.
– Tai kaip toliau dirbs jūsų terminalas?
– Iki balandžio pirmos dienos vešime į visą pasaulį, tame tarpe ir į JAV, o po balandžio pirmos, jei nebus pratęsta licencija, vešime į visą pasaulį, išskyrus JAV.
– O kaip vyksta jūsų atsiskaitymai su „Belaruskalij“?
– Mūsų atsiskaitymai visą gyvenimą vyko eurais.
– Kaip pats „Belaruskalij“ reaguoja į situaciją? Jūs su jais juk kalbatės?
– Mes esame gamybininkai, krauname, vežame. Ten iki 2 tūkst. darbuotojų (Baltarusijos įmonėje – BNS). Čia suskaičiavus „Lietuvos geležinkeliai, uostą – kiek darbuotojų. Mes negalime nieko kalbėti, jūs mane verčiate kalbėti kaip politiką. Negalime nieko kalbėti daugiau, negu turime teisines išvadas, o teisinės išvados – jokių draudimų mums nėra.
– Toje grandinėje yra viena valstybės įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“, tai politikai turi teisę kelti klausimus dėl jos veiksmų.
– Man sunku kalbėti, nemėgstu kalbėti apie kitus rinkos dalyvius. Bet kokios sutarties nutraukimas yra sankcijos. Tai kaip suprasti – visi plojo mums rankomis 2014 metais, kad pasirašėme ilgalaikes sutartis ir užtikrinome nepertraukiamą kalio trąšų tiekimą, o dabar paimsime ir nutrauksime. Taip nesielgiama, taip net neįmanoma elgtis.
– Ačiū už pokalbį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: gamtinių dujų kaina mažėjo ketvirtą savaitę iš eilės
Europos gamtinių dujų saugyklos, artėjant šildymo sezonui, užpildytos beveik 94,2 proc., o dujų kainų mažėjimas tęsiasi jau keturias savaites iš eilės – nuo rugsėjo pradžios, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Pramonininkai Seimą ragina dvejus metus stabdyti bet kokius mokesčių pakeitimus
Socialdemokratams žadant, jog pergalės rudens Seimo rinkimuose atveju mokesčių reformą įgyvendintų per metus, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) politikams siūlo iki 2026 metų stabdyti bet kokius mokestinius pakeitimus, tai aiškindama p...
-
I. Ruginienė apie PSD įmokų didinimą naujojo Seimo kadencijoje: to galima išvengti
Į šalies parlamentą su Lietuvos socialdemokratų partija kandidatuojanti Inga Ruginienė sako, kad Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo naujojo Seimo kadencijoje galima išvengti. ...
-
Kaimo turizmo sodybų naminukės siūloma neapmokestinti akcizu2
Ūkininkus, turinčius kaimo turizmo sodybas ir gaminančius tradicinius stipriuosius gėrimus, siūloma atleisti nuo alkoholio akcizo. Jiems taip pat nereikėtų steigti akcizinių sandėlių. ...
-
Tyrimas: lietuviai tikisi iš ES mažesnių energijos kainų
Lietuvos gyventojai tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų geriau koordinuoti energetikos klausimus – tokį atsakymą naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje pateikė 71 proc. apklaustų šalies žmonių (ES vidurkis – 77 proc....
-
M. Skuodis: nauji duomenų centrai valstybei kasmet galėtų sutaupyti 40 mln. eurų2
Vilniuje pirmadienį atidarius du naujus daugiau nei 20 mln. eurų vertės valstybės duomenų centrus, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jie valstybei galėtų sutaupyti iki 40 mln. eurų per metus, jei į juos būtų perkelti visi valstybėje sa...
-
Ministrai: nuo antradienio gyventojai ir verslas galės paprasčiau aukoti gynybai4
Spalio 1-ąją įsigaliojant naujam Gynybos fondo įstatymui, šalies gyventojai, įmonės ir organizacijos galės remti krašto apsaugą atlikdami pavedimus internetu ar įsigydami gynybos obligacijų, sako krašto apsaugos ministras Lauryna...
-
Seime – diskusija apie elektros iš atsinaujinančių išteklių prieinamumą bendruomenėms2
Parlamentarai su specialistais pirmadienį aiškinsis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms reguliavimo trūkumus, taip pat įvertins galimus pokyčius. ...
-
Vilniuje atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai
Vilniuje pirmadienį atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai, į kuriuos būsimas jų operatorius Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) investavo daugiau nei 20 mln. eurų. ...
-
Taivano atstovybė: kas pervadintų, o kas to daryti neskubėtų?1
„Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą reikėtų keisti, pervadinant ją į Taipėjaus, tuo metu socialdemokratų bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ats...