Truputį pagerėjo

Klaipėdos apskrityje skaitmeninių įgūdžių trūksta tik kiek daugiau nei trečdaliui ieškančiųjų darbo – 38,9 proc., o Kauno apskrityje – mažiau nei pusei (48,9 proc.). Skaitmeninio raštingumo žinių neturi net 75 proc. Tauragės ir 70,3 proc. Marijampolės apskričių darbo neturinčių gyventojų.

O štai Vilniaus apskritį, pasak Užimtumo tarnybos, galima vadinti visos šalies atspindžiu – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių procentas atitiko bendrą visos šalies lygį ir pernai (61,6 proc.), ir šiais metais (56,4 proc.).

Palyginti su 2019 m., bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipė dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai: "Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje."

Žinių lygis skiriasi

Palyginti su praėjusiais metais, situacija į gerąją pusę pasikeitė ne tik visos šalies mastu, bet ir kiekvienoje apskrityje atskirai. Nors Tauragės apskrityje situacija prasčiausia, vis dėlto čia per metus įvyko ir didžiausias teigiamas pokytis – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių darbo ieškančių gyventojų skaičius sumažėjo 8 proc. Situacija pagerėjo ir Telšių bei Panevėžio apskrityse – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo atitinkamai 6,5 proc. ir 6,2 proc.

Mažiausias skaitmeninių įgūdžių neturinčių procentas tarp darbo ieškančių asmenų šiemet yra Klaipėdos miesto savivaldybėje – 28,3 proc., taip pat Šiaulių (34,1 proc.) ir Kauno (37,9 proc.) miestų savivaldybėse. Labiausiai šių įgūdžių trūksta Šalčininkų (88,1 proc.), Pagėgių (87,2 proc.) ir Kazlų Rūdos (85,5 proc.) savivaldybių bedarbiams.

Yra ir tokių vietų, kur skaitmeninio raštingumo lygis tarp ieškančių darbo, palyginti su praėjusiais metais, nemažai pakilo arba, atvirkščiai, nukrito. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko Telšių savivaldybėje – čia neturinčių skaitmeninių įgūdžių bedarbių skaičius sumažėjo 29,6 proc. Nedaug nuo lyderės atsilieka Tauragės savivaldybė su 23,7 proc. Kitos geriausių rezultatų pasiekusios savivaldybės yra Šiaulių miesto – skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 20,1 proc., Marijampolės – 17,8 proc. ir Kretingos (13,6 proc.).

Tačiau trijose savivaldybėse darbo ieškančių ir skaitmeninių įgūdžių neturinčių žmonių skaičius nemažai padidėjo: Skuodo savivaldybėje – 10 proc., Akmenės – 7,6 proc., Raseinių – 6,5 proc.

Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nepakankamas.

Kompiuteris – jau neatsiejamas

Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų bei 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų.

"Asociacija "Langas į ateitį" – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys, ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios "Prisijungusios Lietuvos" mokymuose dalyvavo daugiau nei 6 660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas", – atkreipė dėmesį I.Balnanosienė.

Asociacijos "Langas į ateitį" direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų.

"Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nepakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e.paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e.banku, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau", – pakomentavo L.Križinauskienė.

Nedarbas vis didėja

Pirmadienį šalyje registruota 222,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, jie sudarė 12,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei prieš savaitę. Ekonomikos ekspertai tikina, kad pastarąjį nedarbo padidėjimą galėjo sukelti tai, kad žmonės kreipėsi dėl išmokų. Tačiau I.Balnanosienė teigė, kad ši priežastis situaciją pablogino tik 0,2–0,3 proc.

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo bedarbių padaugėjo 62 tūkst. (38,4 proc.). Daugiausia neturinčių darbo – Lazdijų (19,7 proc.), Kelmės (18,7 proc.) ir Kalvarijos (18,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausi nedarbo rodikliai, kaip ir prieš savaitę, fiksuoti Neringoje (3,3 proc.), Klaipėdos rajone (7,4 proc.) ir Birštone bei Kretingos rajone (po 8,6 proc.).

Praėjusią savaitę tarnyboje įregistruota 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 0,3 proc. daugiau nei prieš savaitę. Labiausiai darbuotojų ieško apdirbamosios gamybos įmonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonės.

Moterys pralenkė vyrus

Atkreipiamas dėmesys, kad nuo birželio pabaigos moterų nedarbas Lietuvoje pralenkė vyrų ir išlieka aukštesnis. Užimtumo tarnybos direktorės teigimu, didėjantį moterų nedarbą lėmė ribojimai per karantiną bei jų įsipareigojimai šeimai.

"Paslaugų, aptarnavimo ir prekybos sektoriai beveik nevykdė arba apribojo veiklą, darbuotojus išleido į prastovas arba atostogas, o būtent šių sektorių įmonėse dirba daugiausia moterų, – sakė I.Balnanosienė. – Pasibaigus karantinui šios įmonės atsigauna lėčiau nei kituose sektoriuose. Tokiomis aplinkybėmis moterys greičiau netenka darbo. Mažėjančiam moterų užimtumui įtakos turi ir jų įsipareigojimai šeimai. Karantino metu dažniausiai jos ėmė nedarbingumą dėl vaikų priežiūros, todėl, įmonei įvertinus darbuotojų atliekamas funkcijas, moterys patiria didesnę grėsmę netekti darbo."

Šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) darbingo amžiaus moterų – 0,2 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų be darbo registruota 110,7 tūkst. – kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. visų darbingo amžiaus vyrų.

Gerokai mažesnė nei įprastai sezoninių darbų paklausa taip pat apribojo moterų galimybę dirbti terminuotai paslaugų sektoriuje. Be to, mažėja moterų įdarbinimas – birželio pradžioje tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įdarbinta 2,9 tūkst. moterų (49,1 proc. visų įdarbintų asmenų), o praėjusią savaitę – 1,6 tūkst. (43,9 proc.).