- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį pusmetį uždirbo 183,9 mln. eurų pelno – 30,8 mln. eurų, kitaip tariant, penktadaliu daugiau negu pernai tuo pat laiku (153,1 mln. eurų). Pelningai dirbo keturiolika bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys.
Grynųjų palūkanų pajamos šiemet padidėjo 61,4 mln. eurų (24,3 proc.), o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. eurų (10,6 proc.).
Pasak Lietuvos banko ekspertų, bankai šiemet sprendė infliacijos ir geopolitinių veiksnių poveikio ekonomikai, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, kibernetinio saugumo iššūkius. Nepaisant to, jie aktyviai skolino gyventojams ir verslui, iš šios veiklos gavo daugiausia pajamų.
„Bankai yra tinkamai pasirengę atremti netikėtumus, atsakingai vertina padėtį, o matydami su ekonomikos neapibrėžtumu susijusią riziką, turėtų toliau stiprinti kapitalą. Taip pat svarbu atidžiai stebėti paskolų kokybę“, – teigia Lietuvos valdybos narys Simonas Krėpšta.
Reikšmingą poveikį bankų sektoriaus rezultatams turėjo „Revolut“ grupės įmonių pertvarka ir konsolidacija. Tai buvo vienkartinis veiksnys, todėl bendri bankų duomenys pateikiami pašalinus šį poveikį.
Bendras bankų paskolų portfelis pirmąjį pusmetį, palyginti su 2021 m. sausiu–birželiu, padidėjo 3,7 mlrd. eurų (18,3 proc.), o vien antrąjį ketvirtį – 854 mln. eurų (3,7 proc.) – iki 24,2 mlrd. eurų.
Paskolų portfelio kokybė iš esmės nepakito: įmonių neveiksnių (blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,2 proc. punkto iki 1,7 proc., namų ūkių – padidėjo 0,1 punkto, iki 1 proc.
Paskolos gyventojams per pusmetį augo beveik 1,5 mlrd. eurų (12,7 proc.), per ketvirtį – 469 mln. eurų (3,8 proc.), iki 12,9 mlrd. eurų. Būsto paskolų portfelis padidėjo atitinkamai 1,1 mlrd. (12,7 proc.) ir 307 mln. eurų (3 proc.), iki 10,4 mlrd. eurų, o vartojimo paskolų portfelis – atitinkamai 280 mln. eurų (29,1 proc.) ir 116 mln. eurų (10,2 proc.) – iki 1,2 mlrd. eurų.
Paskolų verslui taip pat suteikta daugiau, metinis portfelio augimas siekė beveik 1,9 mlrd. eurų (23,3 proc.), tačiau ketvirčio augimo tempas buvo mažiausiais per pastaruosius metus: 295 mln. eurų (3,1 proc.) – iki 10 mlrd. eurų. Aktyviausiai skolinta nekilnojamojo turto ir statybos bei apdirbamosios gamybos įmonėms.
Bankų indėlių portfelis per pusmetį, palyginti su pirmuoju pusmečiu pernai, augo 7,3 mlrd. eurų (22,6 proc.), per ketvirtį – sumažėjo 0,1 mlrd. eurų (0,3 proc.) ir siekė 39,8 mlrd. eurų. Gyventojų indėlių bankuose suma augo atitinkamai 5,9 mlrd. eurų (31 proc.) ir 356 mln. eurų (1,8 proc.), iki 25 mlrd. eurų, įmonių – atitinkamai augo 0,8 mlrd. eurų (8,6 proc.) ir sumažėjo 227 mln. eurų (2,4 proc.), iki 10,2 mlrd. eurų. Pastarasis nuosmukis aiškinamas lėšų poreikiu apyvartinėms reikmėms ir investicijoms.
Pusmečio indėlių pokyčio duomenys pateikti įskaičiavus „Revolut“ konsolidavimo poveikį.
Visi bankai vykdė veiklos riziką ribojančius reikalavimus: kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas – 21,3 proc. (normatyvas – 8 proc.), o padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 348 proc. (minimalus reikalavimas – 100 proc.).
Šiuo metu Lietuvoje banko ar specializuoto banko licencijas turi trylika bankų, veikia šeši užsienio bankų filialai. Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja dar dvi paraiškas gauti specializuoto banko licenciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina10
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas20
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP30
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...