- Lina Mrazauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bankininkai sako, kad, gyventojams pradėjus dažniau atsiskaityti mokėjimo kortelėmis nei grynaisiais pinigais, atsirastų galimybė mažinti paslaugų įkainius. Tačiau mokėjimo operacijų e. erdvėje įkainiai, užuot kritę ir taip raginę vartotojus keisti įpročius, tik didėja.
Mokėjimo kortelė – tik priemonė
Grynųjų pinigų tvarkymas pareikalauja daug bankų sąnaudų, todėl jie suinteresuoti, kad mokėjimas kortelėmis šalyje populiarėtų. Nors daugiausia už paslaugas šiuo metu mokama būtent e. erdvėje, gyventojai grynųjų pinigų, bankų nusivylimui, iš rankų paleisti dar nenori.
Lietuvos banko tyrimas parodė, kad e. erdvėje gyventojai daugiausia atlieka mokėjimo operacijų. „Tai ne naujiena, turint omenyje interneto plėtrą ir žmonių išprusimą bei galimybes naudotis e. erdve“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tačiau jis pabrėžė, kad įprotis atsiskaityti grynaisiais pinigais vis dėlto keičiasi tik nesmarkiai.
Anot V.Vasiliausko, pernai bankuose buvo atlikta beveik 80 mln. litų operacijų grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelės vis dar dažniausiai naudojamos ne pagal pirminę paskirtį. Užuot jomis atsiskaitę už prekes ir paslaugas, gyventojai kortelėmis mieliau naudojasi kaip priemone pinigams išsigryninti.
Jo teigimu, mokėjimo kortelių skaičius šalyje atitinka ES vidurkį, tačiau jomis atsiskaitoma perpus rečiau. Šalyje vidutiniškai tik 20 litų iš 100 litų išleidžiama pasinaudojant mokėjimo kortelėmis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo manymu, šias tendencijas lemia susiformavę visuomenės įpročiai ir šešėlinė ekonomika: „Šešėlinė ekonomika dar gana reikšminga Lietuvoje ir visi iš jos turi tam tikros naudos. Todėl, matyt, ir naudojasi grynaisiais pinigais.“
Paslaugos galėtų pigti
Bankai gyventojų įpročiu atsiskaityti grynaisiais pinigais nesidžiaugia – juos tvarkyti šiems kainuoja daugiausia. Anot V.Vasiliausko, grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudos pernai smarkiai viršijo pajamas.
„Ypač didelės grynųjų pinigų operacijų sąnaudos bankų skyriuose. Vienos šios operacijos sąnaudos banko skyriuje yra dešimt kartų didesnės už atitinkamos operacijos bankomatuose sąnaudas“, – sakė jis.
V.Vasiliausko teigimu, gyventojams aktyviau naudojantis atsiskaitymo kortelėmis, tiesioginio debeto paslauga ir pan., mažėtų bankų sąnaudos. O tai esą sumažintų mokėjimo paslaugų įkainius.
Vis dėlto jis neįvardijo, kokioje šalyje sumažėjus sąnaudoms bankai sutiko dėl to sumažinti įkainius ir atsisakyti dalies pelno.
Tačiau, nors bankai sako laukiantys didėjančios atsiskaitymų e. erdvėje paklausos, mokėjimų įkainiai kol kas tik augo. V.Vasiliausko teigimu, pervedimas litais 2008 m. kainavo maždaug 53 centus, 2010–2011 m. – 87 centus, o 2012 m. – jau 1,4 lito. Tačiau jis nesiėmė įvertinti, ar įkainiai per dideli, ir pabrėžė, kad reikėtų įvertinti ne atskirų paslaugų įkainius, o visą sistemą: „Mes turėtume kalbėti apie visą bankų verslo modelį. O jis neišsiskiria iš ES vidurkio – Lietuvoje bankai neplėšikauja labiau nei kitose šalyje.“
Yra alternatyvų
Kredito unijos pastebi, kad daugelio tų pačių finansinių paslaugų mokesčiai komerciniuose bankuose keletą kartų viršija kredito unijų taikomus įkainius.
„Komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršija gaunamas pajamas. Nors kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Jo manymu, viena priežasčių yra tai, kad 63 kredito unijos, susivienijusios į Lietuvos centrinę kredito uniją, naudojasi bendra sistema ir todėl gali sumažinti bei optimizuoti paslaugų teikimo sąnaudas. O komerciniai bankai taiko skirtingas sistemas.
Be to, anot F.Dirginčiaus, kredito unijų klientai turi didesnę balso teisę: jie gali patys išsakyti prioritetus ir kredito unijos pelną paskirti, pavyzdžiui, nemokamų ar kur kas pigesnių paslaugų plėtrai. O komerciniai bankai, jo teigimu, turi tikslą uždirbti pelną akcininkams.
F.Dirginčius patikino, kad kredito unijos nesiruošia sekti bankų pavyzdžiu ir kelti mokesčių už teikiamas finansines paslaugas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus1
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius3
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?9
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės9
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...