Bankai: jei dažniau mokėtume kortele, pigtų paslauga

Bankininkai sako, kad, gyventojams pradėjus dažniau atsiskaityti mokėjimo kortelėmis nei grynaisiais pinigais, atsirastų galimybė mažinti paslaugų įkainius. Tačiau mokėjimo operacijų e. erdvėje įkainiai, užuot kritę ir taip raginę vartotojus keisti įpročius, tik didėja.

Mokėjimo kortelė – tik priemonė

Grynųjų pinigų tvarkymas pareikalauja daug bankų sąnaudų, todėl jie suinteresuoti, kad mokėjimas kortelėmis šalyje populiarėtų. Nors daugiausia už paslaugas šiuo metu mokama būtent e. erdvėje, gyventojai grynųjų pinigų, bankų nusivylimui, iš rankų paleisti dar nenori.

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad e. erdvėje gyventojai daugiausia atlieka mokėjimo operacijų. „Tai ne naujiena, turint omenyje interneto plėtrą ir žmonių išprusimą bei galimybes naudotis e. erdve“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tačiau jis pabrėžė, kad įprotis atsiskaityti grynaisiais pinigais vis dėlto keičiasi tik nesmarkiai.

Anot V.Vasiliausko, pernai bankuose buvo atlikta beveik 80 mln. litų operacijų grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelės vis dar dažniausiai naudojamos ne pagal pirminę paskirtį. Užuot jomis atsiskaitę už prekes ir paslaugas, gyventojai kortelėmis mieliau naudojasi kaip priemone pinigams išsigryninti.

Jo teigimu, mokėjimo kortelių skaičius šalyje atitinka ES vidurkį, tačiau jomis atsiskaitoma perpus rečiau. Šalyje vidutiniškai tik 20 litų iš 100 litų išleidžiama pasinaudojant mokėjimo kortelėmis.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo manymu, šias tendencijas lemia susiformavę visuomenės įpročiai ir šešėlinė ekonomika: „Šešėlinė ekonomika dar gana reikšminga Lietuvoje ir visi iš jos turi tam tikros naudos. Todėl, matyt, ir naudojasi grynaisiais pinigais.“

Paslaugos galėtų pigti

Bankai gyventojų įpročiu atsiskaityti grynaisiais pinigais nesidžiaugia – juos tvarkyti šiems kainuoja daugiausia. Anot V.Vasiliausko, grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudos pernai smarkiai viršijo pajamas.

„Ypač didelės grynųjų pinigų operacijų sąnaudos bankų skyriuose. Vienos šios operacijos sąnaudos banko skyriuje yra dešimt kartų didesnės už atitinkamos operacijos bankomatuose sąnaudas“, – sakė jis.

V.Vasiliausko teigimu, gyventojams aktyviau naudojantis atsiskaitymo kortelėmis, tiesioginio debeto paslauga ir pan., mažėtų bankų sąnaudos. O tai esą sumažintų mokėjimo paslaugų įkainius.

Vis dėlto jis neįvardijo, kokioje šalyje sumažėjus sąnaudoms bankai sutiko dėl to sumažinti įkainius ir atsisakyti dalies pelno.

Tačiau, nors bankai sako laukiantys didėjančios atsiskaitymų e. erdvėje paklausos, mokėjimų įkainiai kol kas tik augo. V.Vasiliausko teigimu, pervedimas litais 2008 m. kainavo maždaug 53 centus, 2010–2011 m. – 87 centus, o 2012 m. – jau 1,4 lito. Tačiau jis nesiėmė įvertinti, ar įkainiai per dideli, ir pabrėžė, kad reikėtų įvertinti ne atskirų paslaugų įkainius, o visą sistemą: „Mes turėtume kalbėti apie visą bankų verslo modelį. O jis neišsiskiria iš ES vidurkio – Lietuvoje bankai neplėšikauja labiau nei kitose šalyje.“

Yra alternatyvų

Kredito unijos pastebi, kad daugelio tų pačių finansinių paslaugų mokesčiai komerciniuose bankuose keletą kartų viršija kredito unijų taikomus įkainius.

„Komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršija gaunamas pajamas. Nors kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Jo manymu, viena priežasčių yra tai, kad 63 kredito unijos, susivienijusios į Lietuvos centrinę kredito uniją, naudojasi bendra sistema ir todėl gali sumažinti bei optimizuoti paslaugų teikimo sąnaudas. O komerciniai bankai taiko skirtingas sistemas.

Be to, anot F.Dirginčiaus, kredito unijų klientai turi didesnę balso teisę: jie gali patys išsakyti prioritetus ir kredito unijos pelną paskirti, pavyzdžiui, nemokamų ar kur kas pigesnių paslaugų plėtrai. O komerciniai bankai, jo teigimu, turi tikslą uždirbti pelną akcininkams.

F.Dirginčius patikino, kad kredito unijos nesiruošia sekti bankų pavyzdžiu ir kelti mokesčių už teikiamas finansines paslaugas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

bank

bank portretas
taip ...ir tada luptu pinigus nuo prekybininku.. Aisku tai labiau apsimoka bankams.. Pudrina kaip turi but.. Geriau is vis banko saskaitas uzdaryti ir korteles ismesti, va tada tai atpigs paslaugos iki nulio.

Smalsu

Smalsu portretas
O kokiu pagrindu ta "paslauga" iš viso mokama? Kortelės turėtojas moka "kortelės (sąskaitos) aptarnavimo mokestį". Arba už kiekvieną operaciją, arba aptarnavimo mokestis - tai dar būtų suprantama. Bet kažkodėl reikia mokėt abu. Grynais atsiskaitinėti, šiaip ar taip, pigiau. Nes "atsiskaitymo išlaidos" jau iš anksto į prekės kainą įskaičiuotos. Tai velniam dar bankus šelpt? Ką, jie patys biedniausi?

G.

G. portretas
Taip ir norisi pabėgti nuo visų šių bankų. Nors ir yra tam tikrų išimčių, įmanoma rasti bankų kurie finansiškai "negręžia už nieką" tam tikrose paslaugose, tačiau toks vaizdas, kad Kredito Unijos - vienintelis kainų atžvilgiu teisingiausias variantas. Kas per nesamonė imti metinį mokestį už kortelę ir mėnesinį mokestį už tos kortelės sąskaitą (pvz. SEB)? Gal norit pasakyt kad kortelė (plastmasės gabaliukas) ar jos sąskaitos tvarkymas tikrai tiek kainuoja? Gal nesusigrąžinat tų pinigų iš prekybininkų kai mes jomis atsiskaitom? O gal pervedimo tranzakcija - kompiuterinių sistemų automatiškai atliekama funkcija, kuri bankui absoliučiai nieko nekainuoja, dar neatneša tiems bankams pakankamai pelno? Neabejoju kad sistemos jau seniai nupirktos ir jų palaikymo bei tobulinimo kaštai buvo jau seniai įvertinti, kai patys pavedimai ir kitos susiję paslaugos kainavo kur kas mažiau. Akivaizdžiai uždarbiauja ir nei kiek neraudonuoja. Dar negana to jei prisiruoši nueiti į banką, atstovėjus eilę šlykščiai bando įgrūsti visokias papildomas paslaugas. Jei nesiųlytų ko nenorim - gal nebūtų ir eilių. Teks vėl pradėt kojnėj taupyt. Lai geriau kiek nuvertėja tas litas kitas, bet tiems bankams už nieką nemokėsim.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių