- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei trys milijardai eurų – už tiek 2021-aisiais lietuviai prisipirko butų, namų, kotedžų ir kito nekilnojamojo turto, praneša LNK žinios.
Specialistai sako, kad kalbant apie naujos statybos butus, tiek Vilniuje, tiek Kaune bus pasiekti visų laikų rekordai. Kainų augimas – įspūdingas, nematytas trylika metų.
Aukso amžius nekilnojamojo turto rinkai – taip 2021-uosius vadina ekspertai. Įspūdingos – ne tik išaugusios kainos, bet ir suma, kurią lietuviai išleido nekilnojamajam turtui įsigyti.
„Per vienuolika mėnesių buvo sudaryta sandorių už 3,2 milijardo eurų. Tai yra beveik milijardu daugiau nei buvo 2020-aisiais ar 2019 metais“, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Palyginti su ankstesniais metais, gyventojai nupirko penktadaliu daugiau butų namų, kotedžų ir kito turto. Ekspertai sako, kad per pandemiją namuose gyventojai pritrūko vietos.
„Jeigu dar prieš pandemiją vidutinis būsto plotas siekė apie 45 kv. m., tai 2021-aisiais mes turėjome 51 kv. m. Tai yra tendencija, kurios nematėme nuo pat statistikos rinkimo pradžios neprilausomybės laikotarpiu“, – teigė Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius.
„Dalis žmonių gyvenimą mieste, bute nori paįvairinti. Reikia didesnio ploto vaikams, mokslui, sportui namuose, pramogoms, darbui, žinoma, atskirų kambarių“, – aiškino Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Anot ekonomistų būsto kainos labiausiai augo dėl padidėjusių gyventojų pajamų, mažos nekilnojamojo turto pasiūlos ir pabrangusių statybinių medžiagų.
Pagrindinė priežastis labiau siejasi su pajamų ir santaupų padidėjimu per pandemiją.
„Pagrindinė priežastis labiau siejasi su pajamų ir santaupų padidėjimu per pandemiją. Tai leido žmonėms greičiau sukaupti pradinį įnašą ir lengviau gauti paskolas“, – sakė „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nepaisant rekordinių būsto kainų, paklausa tokia didelė, kad naujos statybos butai išgrobstomi dar net nepastatyti – namus gyventojai perka tiesiog iš brėžinių.
„Prasidėjo lenktynės – kas pirmas įsigis nepabrangusį būstą, ir tuo pačiu žmonės sukėlė kainas. Kaip minėjau, jas sukėlė dar iki nepavojingos ribos“, – kalbėjo „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Nekilnojamasis turtas per metus pabrango 20 proc. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 kv. m. naujos statybos butas Vilniuje dabar kainuoja nuo 15 iki 50 tūkst. eurų brangiau. Pajūrio kurortuose būsto kainos išaugo dar įspūdingiau.
„Tarkime, Palangos pakraštyje, o ne centre, buto kaina yra 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą – lygiai tiek pat, kiek Vilniaus centro apylinkėse. Tai Palanga varžosi su Vilniumi, o Neringa jau seniai yra pralenkusi“, – pabrėžė S. Vagonis.
Tiesa, nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas sako, kad 2021 metais trūko darbo jėgos ir sklypų naujų namų statyboms. „Iššūkių tikrai pakako. Pirmiausia tai yra aukštos turto sukūrimo kainos. Labai ženkliai išaugo statybiniai kaštai. Visus metus buvo ir yra jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas. Matyt, tai bus vienas pagrindinių iššūkių ir 2022-aisiais“, – spėjo M. Statulevičius.
Kadangi lietuvių perkamoji galia vis dar auga, o didmiesčiuose daugėja gyventojų, Lietuvos banko atstovas sako, kad ženklų, jog kainos 2022-aisiais bus mažesnės, nėra.
„Vystytojai planuoja kur kas daugiau butų negu buvo iki pandemijos. Mes matome, kad pradėtų statyti būstų skaičius yra net trečdaliu didesnis negu buvo prieš metus. Matome, kad vystytojai aktyviai perka nekilnojamo turto vystymui skirtus sklypus. Tai balansas turėtų šiek tiek atsverti kainų augimo įtampas“, – svarstė Markevičius.
Anot ekspertų, mažesnių nekilnojamojo turto kainų galima tikėtis tik staigios ekonominės krizės atveju.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...