- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kiek daugiau nei savaitę Lietuvą apskriejo žinia, jog tarptautinėje, dešimt šalių jungiančioje loterijoje „Vikinglotto“ 5,4 milijono eurų laimėjo bilietas, pirktas Pakruojyje. Po kurį laiką trukusios tylos pagaliau atsiliepė šio bilieto savininkas. Atvykęs į atstovybę laimėtojas pabrėžė siekiantis likti anonimu, tačiau vis tik pasidalino keliomis savo sėkmės istorijos detalėmis.
Bilietą įsigijo pirkdamas kapų žvakes
Laimingąjį „Vikinglotto“ bilietą žaidėjas įsigijo spalio 31-osios popietę „Maximoje“, esančioje Statybininkų g. 4, Pakruojyje. Jis ruošėsi lankyti artimųjų kapus, tad į parduotuvę užsuko kelių žvakių. O stovėdamas prie kasos nusprendė prigriebti ir loterijos bilietą.
„Sėkmės mastą čia padeda suvokti aplinkybės. Tame pačiame „Vikinglotto“ žaidime dalyvavo žaidėjai iš net dešimties šalių, kurie iš viso buvo įsigiję beveik 10 milijonų skaičių derinių. O pagrindinį prizą – Aukso puodą su 5 449 588 eurais – laimėjo vienas. Būtent tas septynių skaičių derinys, kuris nugulė ant mūsų tautiečio eilinį pirmadienį įsigyto bilieto“, – detalizuoja „Vikinglotto“ organizatorės Lietuvoje „Olifėjos“ marketingo vadovė Renata Mozuraitė.
Apie laimėjimą sužinojo iš giminaičio
Lapkričio 2-osios vakarą transliuotos „Vikinglotto“ laidos, kurios metu buvo pranešta apie Norvegijoje išriedėjusius laimingus skaičius, laimėtojas nežiūrėjo. Įsisukęs į darbinius reikalus, bilieto pasitikrinti jis nesuskubo ir kitą dieną.
Tačiau galiausia tą padaryti žaidėją paskatino sutiktas giminaitis, kuris pasidalino išgirsta žinia, jog Pakruojyje pirktas bilietas kažkam atnešė milijonus.
„Tiek sužinojęs apie aplankiusią milžinišką sėkmę, tiek dabar, jau praėjus kuriam laikui, laimėtojas išlaiko šaltą protą. Kaip pats sakė, šalia didelio džiaugsmo jaučia ir didelę atsakomybę tuos pinigus panaudoti tinkamai. Pirmiausia jis planuoja leisti sau ir artimiesiems pailsėti, pakeliauti. Taip pat minėjo, jog būtinai dalį laimėtos sumos paaukos – gydymo įstaigoms, labdaros organizacijoms. Siekiant padėti įvertinti galimas perspektyvas ir rizikas, laimėtojui pasiūlėme ir specialistų pagalbą, finansines konsultacijas“, – pasakoja R. Mozuraitė.
Antras „Vikinglotto“ milijonierius Lietuvoje per metus
Per 2022-uosius „Vikinglotto“ loterijoje jau laimėta 14 Aukso puodų. Pagal šio pagrindinio prizo laimėjimo dažnį Lietuva, tarp dešimties dalyvaujančių šalių, yra aukštoje – trečioje vietoje.
„O tarp Baltijos šalių apskritai esame pirmi – nei Estijoje, nei Latvijoje šiemet „Vikinglotto“ Aukso puodo niekas nelaimėjo. Tuo tarpu pas mus laimėti net du: kovo mėnesį 5,8 milijono eurų atnešė bilietas, pirktas Utenoje, o štai dabar ne ką mažiau įspūdingą sumą – 5,4 milijono eurų – bilietas, pirktas Pakruojyje. Ir čia tik kalbant apie šiuo metus. Nereikėtų pamiršti, kad pernai vasarį vilniečiui taip pat „Vikinglotto“ loterijoje atiteko net 13 milijonų eurų. Tokie dideli ir dažni laimėjimai rodo, kad lietuviams tikrai sekasi“, – sako „Olifėjos“ marketingo vadovė.
„Vikinglotto“ loterija organizuojama Lietuvoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje, Islandijoje ir Švedijoje. Žaidėjai iš šių šalių kiekvieną trečiadienį varžosi dėl Aukso puodo, kuris varijuoja nuo 3 iki 25 milijonų eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...