- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą mažės, jeigu gyventojai jas rūšiuos, sako Aplinkos ministerijai netrukus pradėsiantis vadovauti Kęstutis Navickas. Jis žada skatinti rūšiuoti atliekas mažesniais mokesčiais, o pirmuosius į šį procesą ketinama įtraukti individualių namų savininkus.
„Yra mokestinės priemonės, kad tie, kurie prisideda prie tvaraus atliejų tvarkymo, jie turėtų mokėti mažiau“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė paskirtasis ministras. Jis pripažino, kad tai padaryti nebus lengva, ypač kai į tuos pačius konteinerius atliekas meta kelių daugiabučių gyventojai.
K.Navickas pranešė, kad dėl šios priežasties pirmiausia bus skatinami individualių namų savininkai, tačiau kartu bus galvojama, kaip įtraukti daugiau daugiabučių gyventojų.
Yra mokestinės priemonės, kad tie, kurie prisideda prie tvaraus atliejų tvarkymo, jie turėtų mokėti mažiau.
„Ketiname iš vienos pusės koncentruotis į individualius namus - parodyti tą mokestinę naudą, jeigu prisideda prie rūšiavimo (...). Esu numatęs (...) keliose aktyviose bendrijose reikėtų padaryti bandomuosius projektus, kurias turėtume parodyti per sąskaitas... ir apskritai jose turėtume labai aiškiai parodyti, kiek kainuoja nerūšiuotų atliejų sutvarkymas ir kaip atrodo jai surūšiuotų tvarkymas“, - teigė K.Navickas.
Kęstutis Navickas, V. Skaraičio / BFL nuotr.
Lietuvoje norima įvesti naujas atliekų surinkimo taisykles - pagal jas iki kitų metų pradžios visos šalies savivaldybės turėtų rinkti vienodais principais nustatomą rinkliavą - ji būtų sudaryta iš dviejų dalių: pastovios ir kintamos.
Pagal šias taisykles daugiabučių gyventojai galės efektyviau sumažinti mokesčius, jeigu viso daugiabučio gyventojai pradės rūšiuoti atliekas
Be to, visos Lietuvos savivaldybės šiuo metu ruošiasi pasinaudoti 70 mln. eurų parama moderniems požeminiams arba pusiau požeminiams konteineriams įrengti iki 2020 metų.
Už vienkartinį puodelį - euras
Paskirtasis aplinkos ministras K. Navickas žada apmokestinti vienkartinę tarą. Todėl jau kitais metais vartotojams gali tekti brangiau mokėti už gėrimus, pilamus į vienkartinius plastiko ar popierinius puodelius.
„Tokie dalykai, kaip vienkartiniai puodeliai - mados ir prabangos produktai - turėtų būti tinkamai apmokestinami, kad nesinorėtų jais naudotis arba naudojimasi jais jaustųsi finansiškai. Tai nebūtų didelis atliekų kiekis, bet toks apmokestinimas psichologiškai auklėtų“, - Seimo konservatorių frakcijoje pirmadienį sakė K.Navickas.
Vėliau BNS K.Navickas sakė, kad toks mokestis galėtų atsirasti greitai - 2017 arba 2018 metais.
„Kai pradėsime dirbti, o pirmiausia kibsime į darbus su atliekomis, tai tikiuosi, kad labai greitai pamatysime. Gal ir anksčiau (negu 2018 metais - BNS)“, - teigė K.Navickas, pasak kurio, „puodelio“ mokestis galėtų būti „toks, kad jaustųsi - kad ir euras“.
K.Navickas teigė vienkartinių puodelių apmokestinimo su verslo atstovais dar nėra aptaręs: „Verslas tada turėtų pasiūlyti alternatyvas, jeigu mes turime siekį dėl aplinkos kokybės, turime kažką daryti“.
K.Navicko manymu, didžioji dalis lėšų, surinktų už vienkartinius puodelius, turėtų tekti visuomenės švietimui.
„Įstatymiškai galima reglamentuoti, kur koks procentas nueitų. Švietimui turėtų būti ypač didelė dalis, ypatingai vartojimo įpročių kaitai, nes mes šią vietą labai apleidę - naudodamiesi tais produktais, nesusimąstome, kodėl aplinkosaugininkai taip daug kalba apie grėsmes“, - teigė K.Navickas.
Vienkartiniai puodeliai, priklausomai nuo jų dydžio, kainuoja 3-20 centų, tačiau dažnai jų kaina būna įtraukta į gėrimo kainą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...