„Dabar yra labai daug aiškinimosi, kas, kaip, ką turėjo padaryti, kas ten kokius mokėjimus gavo. Šiandien svarbiausia, jog sankcijos būtų įgyvendintos. Jei JAV įvedė sankcijas, tranzitas eina per Lietuvą, Lietuva turi kuo skubiau ieškoti ne kaltų, o sprendimų, kaip tas sankcijas įgyvendinti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

„Nematau jokių galimybių, kad Lietuvai prašant Europoje, pasaulyje didesnių sankcijų režimui, kažkas galvotų ir turėtų viltį, jog čia, Lietuvoje, tyliai stumdys trąšų vagonus. Taip negali būti, reikia sprendimų ir įgyvendinti sankcijas kuo skubiau“, – kalbėjo ji.

Anot ministrės, Vyriausybė turėtų rinktis į posėdį, spręsti situaciją ir jei reikia, įpareigoti įmones nutraukti tranzitą.

„Paskui bus galima aiškintis, kaip kokia įmonė ar pareigūnas kažko nenuveikė, bet dabar reikia sprendimų“, – teigė ji.

Pasak A. Armonaitės, ketvirtadienį renkasi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, kuri turėtų pradėti vertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį.

A. Armonaitė taip pat teigė, kad dėl situacijos norėtųsi daugiau paaiškinimų iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos.

Paskui bus galima aiškintis, kaip kokia įmonė ar pareigūnas kažko nenuveikė, bet dabar reikia sprendimų.

A. Skaisgirytė ragina susivienyti ir spręsti situaciją

Prezidento patarėja sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak Astos Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“.

„Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją. Ne badytis pirštais, o žiūrėti, ką galime padaryti, kad ir sąjungininkai būtų patenkinti, ir mums patiems būtų mažiau nuostolių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė. 

Jos teigimu, JAV sankcijos buvo priimtos prieš pusmetį, kad iki gruodžio 8 dienos visi spėtų pasiruošti, todėl buvo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip jas įgyvendinti su mažiausiais nuostoliais.

„Tai yra Lietuvos Vyriausybės galvos skausmas ir reikia tikėtis, kad buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, kad pasekmės buvo sušvelnintos, nes laiko tam buvo pasiruošti ir dabartinis šaršalas, kad jos lyg ir nevykdomos, yra labai blogai“, – kalbėjo ji.

Pasak A. Skaisgirytės, Lietuva privalo gerbti partnerius ir sąjungininkus. Jo teigimu, tai, ar gali kroviniai važiuoti tranzitu per Lietuvą, turėtų pasakyti JAV sankcijų prižiūrėtojai.

„Svarbiausia yra, ar buvo kalbėtasi su amerikiečiais, ar buvo tartasi, kaip bus įgyvendinama, ar buvo susitarimų pasiekta, kad tie nuostoliai būtų sumažinti, tai yra esmė“, – kalbėjo prezidento patarėja.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui trečiadienį išreiškus nuostabą, kad avansinis mokėjimas buvo priimtas žinant apie sankcijas, geležinkelių vadovas Mantas Bartuška nurodė, jog tuomet sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos paprašė įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį, galiojančią iki 2023 metų pabaigos.

Anot ministro, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutartų, kad ši sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ji būtų nutraukta.