- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dviejų savaičių ekstremalios situacijos terminas bus tęsiamas nežinia kiek. Daugeliui verslų COVID-19 krizė tapo išbandymu, o didžiausiu – tiems, kurių veikla uždrausta. Pavyzdžiui, kirpyklų, grožio paslaugų. "Jei tai užsitęs, jei ilgai nedirbsime, bus daugybė bankrotų, daugybė asmeninių tragedijų", – mano Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
Mažesnės socialinės garantijos
"Jaučiamės izoliuoti. Tačiau solidarizuojamės su visais, nes juk nuo to, kaip sąžiningai visi laikysis karantino sąlygų, pavyks suvaldyti viruso plitimą, – "Kauno dienai" teigė J.Mačiulienė. Manau, kad sąmoningi žmonės supranta, jog tai ne valdžios kaprizas. Mūsų klientai įvairūs, negali žinoti, kas iš kur parvažiavo, kur kokį kontaktą turėjo."
Ji neabejoja, kad prevencija teisinga, bet, kaip ir visiems, norisi žinoti, kad tai bus efektyvu ir neužsitęs. Tos išmokos, kurių dėl prastovų išsiprašė kirpėjai, vis dėlto mažesnės nei kitų. Jų socialinės garantijos mažesnės nei dirbančių pagal darbo sutartį. Pagal verslo liudijimą dirbantis žmogus negali gauti net nedarbingumo išmokų. Net šiuo atveju, kai, mažamečiams dėl karantino nutraukus mokyklose pamokas, vienam iš tėvų "Sodra" paskelbė sumokėsianti už vaikų priežiūrą.
"Ir tai ne kirpėjų klaida, o valstybės problema, nes grožio specialistai iki šiol neturi reglamento, apibendrinančio šią veiklą, – paaiškino J.Mačiulienė. – Šis sektorius apskritai nebuvo valdžios vertinamas ir palaikomas. Jau vienuolika metų, kai esame susibūrę į Kirpėjų ir grožio specialistų asociaciją, bet kai pradedame kelti idėjas susitvarkyti, vos neišsityčiojama iš mūsų – ko neva čia mes prašome. Juk mokame mokesčius, bet kai ko nors paprašome, sulaukiame neadekvačios valdžios reakcijos."
Bet ir valdžia nori būti graži.
"Nori. Ir supranta, kad be šios srities specialistų šiais laikais neįmanoma apsieiti, – sakė pokalbininkė. – Tačiau iki šiol sunkiai sekėsi tartis. Tiesa, šįsyk, skelbiant ekstremalią situaciją, atkreipė ir į mus dėmesį. Gal kreipimasis, kurį pasirašė beveik 1 000 kirpėjų, padėjo, gal visi, kilus grėsmių, sąmoningesni tapo. Suprato, kad turi patvirtinti ir mums saugiklius, kad nekiltų dar didesnių įtampų. Juk grožio specialistų visoje Lietuvoje gana daug."
Kompensacijų teks laukti
Manau, kad sąmoningi kolegos nedirba. Visi jie turi vaikų, senelių ar anūkų, brolių ar seserų. Tačiau, matyt, visada atsiras tokių, kurie laikysis draudimų, ir tokių, kurie nepaisys.
Vyriausybė ekonomikai skatinti nusprendė skirti mažiausiai 5 mlrd. eurų. Ekonominių ir finansinių priemonių plane darbo vietoms ir pajamoms išsaugoti skiriama 500 mln. eurų. Parama numatyta prastovos ir dalinės prastovos atvejais. Toms įmonėms, kurių veikla ekstremalios situacijos ar karantino metu nebūtų draudžiama, bet dėl įvairių priežasčių apribota, subsidija siektų 60 proc. atlyginimo. Kitą dalį uždarbio darbuotojui turėtų sumokėti darbdavys iš savo lėšų. Įpareigotų visiškai neveikti įmonių darbuotojams valstybė skirtų 90 proc. minimalios mėnesio algos, o 10 proc. turėtų pridėti darbdavys. Savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, iki trijų mėnesių mokėti 257 eurų per mėnesį, kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos. Tačiau dar nėra neaišku, kada konkrečiai verslą pasieks šie pinigai.
"Yra Belgijos, Airijos, Maltos, Kipro pavyzdžiai. Ten valdžia iš anksto numatė saugiklius ir iš karto ėmė gelbėti verslą, – sakė J.Mačiulienė. – O mes turėsime laukti kompensacijų, ne iš karto duos. Mokesčius mokėti reikės, negalėsime atleisti žmonių, turėsime forminti prastovas, deklaruoti pajamas. Rašysime, pildysime popierius. Buhalteriai tikrai turės ką veikti. Darbdaviai darbuotojams išmokės už prastovas iš kažkokių pinigų. Ir tik paskui gaus iš valstybės."
Per paprastą ekonominę krizę paprasti ir sprendimai būna: nesiseka čia uždirbti, susikrovei daiktus ir keliauji kitur. Dabar tokia situacija – visur, niekur nuo jos nepabėgsi.
"Viliamės, kad virusas bus pažabotas. Tačiau, jei tai užsitęs, jei ilgai nedirbsime, bus daugybė bankrotų, bus daugybė asmeninių tragedijų, – kalbėjo Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė. – Mes buvome įpratę dirbti, gražinti žmones, mokėti mokesčius. Taip, mes nesame tas sektorius, kuriame uždirbami milijonai, bet ir šioje srityje verslininkai kuria darbo vietas, įdarbina žmones, mokesčius moka laiku.
Mitai, kad kirpėjai uždirba tūkstančius, nes neva paslaugų kainos kosminės. Tikrai taip nėra, uždirba ir tą patį minimumą, nes reikia mokėti už darbo vietą, pirkti medžiagas, į save investuoti, mokytis, mokėti "Sodrai", kitus mokesčius. Didmiesčiuose geriau, bet mažame miestelyje kirpykloje sėdi kirpėja ir džiaugiasi galėdama duonai užsidirbti.
O ekonomika dėl mūsų niekada neverkė ir nekentėjo. Mūsų darbas buvo matomas tiesiogine prasme žvelgiant į kiekvieną žmogų. Kasdien kiekvienam buvome reikalingi – tiek prezidentui, tiek medikui, tiek kitiems."
Jolanta Mačiulienė: Nesame tas sektorius, kuriame uždirbami milijonai, bet ir šioje srityje verslininkai kuria darbo vietas, įdarbina žmones, mokesčius moka laiku.
Bus ir pogrindinių kirpyklų
Pusę metų greičiausiai žmonės nebus nesikirpę. Prezidentas – taip pat. Kažkas ieškos, kaip pasigražinti, nelegaliai.
"Manau, kad sąmoningi kolegos nedirba. Visi jie turi vaikų, senelių ar anūkų, brolių ar seserų. Tačiau, matyt, visada atsiras tokių, kurie laikysis draudimų, ir tokių, kurie nepaisys, – sutiko J.Mačiulienė. – Viešojoje erdvėje atsiranda skelbimų, kad kažkas priima klientus, užsidaro salone ir teikia paslaugas. Vadinasi, viruso plitimo nepažabosime. Yra tarnybos, kurios turėtų tikrinti, kaip laikomasi įstatymų.
Tarp kitko, klientai yra provokatoriai. Rašo: "Nu, čia padaryk man vienai. Niekas gi nesužinos" ir panašiai. Dar tik ekstremalios situacijos pradžia, o kolegos sako jau patiriantys didžiulį klientų spaudimą, kad priimtų nelegaliai.
Ir į juos turėtų būti nukreiptas dėmesys perspėti, kad jie negali naudotis šiomis paslaugomis. Tai ne pramoga. Yra saviizoliacija, karantinas. Tas vaikščiojimas pas kirpėją į namus, tas grožis gali kainuoti gyvybę."
Grožio specialistų vadovė svarsto, kad kažkas iš kolegų ir paslysta, susigundo pinigais. Tačiau iš kitos pusės nelinkusi kaltinti visų: "Gavau tokią anoniminę žinutę iš kažkokios kirpėjos, klausė, ką jai daryti, nes viena augina vaiką, o pajamų – jokių. Ji nedirbs, o į parduotuvę vis tiek reikia. Kol gaus tas išmokas, žmogų ištiks krachas."
Kaip vis dėlto gyventi?
Yra savininkų, kurie sureagavo, pasiūlė atidėti mokėjimus. Aišku, čia žmogiškasis faktorius suveikė. Bet yra ir tokių, kuriems pinigai svarbiausia.
Kol grožio paslaugos uždraustos, visi puls į prekybos centrus žirklių, kirpimo mašinėlių, plaukų dažų ir gražins namie vieni kitus? Prekybos centruose prekiaujama ir plaukų dažais, ir kosmetikos priemonėmis. Anot J.Mačiulienės, yra apsukrių verslininkų, kurie pasinaudos šia situacija. Yra internetinės parduotuvės, kuriose be apribojimų gali gauti, ko tik nori. Taip pat – ir profesionalams skirtų dažų. Ir žmonės pasinaudos tuo.
Tačiau juk amžinai taip nebus. Anot grožio specialistų sektoriaus vadovės, ilgai nedirbdamas žmogus tampa irzlus. Gal bus rastas būdas bendrauti vienas kito neužkrečiant.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija prieš ekstremalios situacijos paskelbimą kreipėsi į Vyriausybę su prašymais ir pasiūlymais, tad vėl reikėtų bendro kreipimosi dėl patalpų nuomos sąlygų. Dabar jau reikia kalbėti, kas nutiks, jei nedirbs tris mėnesius ar pusmetį.
"Išvaikyti visus, išsiskirstyti labai lengva, o sukurti sunku. Analizuojame kitų šalių patirtį, bendraujame su kolegomis. Kai kur grožio, sveikatinimo paslaugų teikimą sustabdyti tik rekomenduojama, kai kur nurodyta nutraukti paslaugų. Pas mus karantinas iš pradžių buvo paskelbtas dviem savaitėms, tačiau, logiškai mąstant, to neužteks, kad nepasikartotų Italijos scenarijus, – svarstė pokalbininkė. – Turės valdžia susėsti prie bendro stalo ir nuspręsti, ką turime daryti. Ar naudosime specialias dezinfekavimo priemones, ar kažkaip kitaip keisime darbo sąlygas, kad kažkiek žmonių galėtume priimti. Juk grožio paslaugų teikti nuotoliniu būdų visiškai neįmanoma.
Manau, kad valstybė negalės išlaikyti tiek daug nedirbančių grožio specialistų. Nei grožio salonai, nei SPA centrai po krizės nebeatsidarys, jei viskas bus perkelta ant darbdavių pečių."
Suprasti turi visi
Grožio salonai dažnai veikia nuomojamose patalpose. Nepaisant to, kad nedirba, kirpėjams privalu laikytis įsipareigojimų mokėti nuompinigius, nes šalyje nepaskelbta nepaprastoji padėtis, kai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) galima nevykdyti įsipareigojimų. Gal nuomotojai patys, suprasdami situaciją, ieško sutarimo su nuomininkais, taip pat prisiima smūgį? Jei kirpėjai neišsilaikys, nekilnojamojo turto turėtojai, pasibaigus COVID-19 krizei, ilgam liks tuščiose patalpose.
"Kol kas turiu informacijos tik iš kolegų Vilniuje, besinuomojančių patalpas Gedimino prospekte, kitose vadinamosiose VIP vietose, – pasakojo J.Mačiulienė. – Yra savininkų, kurie sureagavo, pasiūlė atidėti mokėjimus. Aišku, čia žmogiškasis faktorius suveikė. Bet yra ir tokių, kuriems pinigai svarbiausia. Pasibaigus viskam, tokios patalpos gali likti ir laisvos. O dabartiniu metu visiems reikėtų solidarizuotis."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas79
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...