- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ar pakaks lietuviškos paukštienos parduotuvėse?
Lietuvoje bene populiariausia mėsa yra paukštiena, o jei dar skaičiuoti ir kiaušinius, tai vienam gyventojui per metus tenka suvalgyti apie 230 kiaušinių. Tačiau paukštininkai energetikos krizės akivaizdoje sako, kad nesulaukus valdžios paramos dujoms, laukia jei ne griūtis, tai smarkus lietuviškos paukštininkystės susitraukimas. Ar pakaks lietuviškos paukštienos parduotuvėse? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktoriumi Gyčiu Kauzonu.
– Kiek mes suvalgome paukštienos?
– Lietuvoje per metus pagaminama apie 120 tūkst. tonų mėsos ir 880 mln. kiaušinių. Šios dienos kontekste yra tragedija, jog skirtingai nuo kitų žemės ūkio šalių mėsinei paukštininkystei reikia labai daug dujų šildymui.
– Ar būtų galima keisti kuro rūšį?
– Iki šiol dujos buvo priimtinos visame pasaulyje, tai – standartas, kadangi pats efektyviausias. Malkos, deja, nėra variantas, juo labiau, kad biokuras šiuo metu irgi yra brangus. Tad alternatyvų nelabai yra. Jeigu prieš metus šaltą žiemą paukštynams už dujas tekdavo mokėti 380 tūkst. eurų, tai šių metų rugsėjo mėnesio sąskaita yra virš 2 mln. eurų, o žiemos metu bus virš 4 mln. eurų. Joks verslas tokių sumų pakelti negali.
– Dujų kainos dabar leidžiasi žemyn, tai gal nebus taip blogai šią žiemą?
– Mes neužsiimame prognozėmis, nes net ir patys energetikos ekspertai negali sutarti, kaip atrodys dujų kainodara. Šiuo metu dujų saugyklos yra užpildytos, bet ši situacija nesitęs visą laiką.
Visas LNK turinys – vaizdo įraše:
– Kodėl sakote, kad Vyriausybės pagalba yra labiau fiktyvi, negu reali?
– Jeigu Vyriausybė deklaruoja, kad pagalba bus 2,5 mlrd. eurų, tai reikėtų sutarti, ką mes vadiname pagalba, nes realiai vien elektros kainų kompensavimui yra skiriama apie 440 mln. eurų. Iš tų 2,5 mlrd. eurų pusę sumos yra skiriama paskoloms arba mokesčių atidėjimams.
– Jeigu pagalbos nesulauksite, kas nutiks?
– Jau buvo tokia situacija, kai 2022 metų pirmą pusmetį teko uždaryti Kaišiadorių skerdyklą, apie 400 žmonių neteko darbo.
– Ar gali taip būti, kad populiarios mėsos tiesiog nebeliks ant prekystalių, o gal Lietuvos gamintojų vietą užims kitų šalių gamintojai?
– Mes matome tą tendenciją, jog valstybei moki dešimt kartų daugiau. Tad nors dalį tos sumos grąžinti būtų teisinga. Lenkai yra stambiausi gamintojai mėsinėje paukštininkystėje Europoje. Tačiau juos lydi ir didžiausias skandalų skaičius. Paukštiena Lietuvoje yra unikalios kokybės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Lietuvos balso“ finalas (...
-
„Lietuvos balso“ finalas (...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ir ...
-
"UBC - Ultimate boxing clash"....
-
Maironio muziejuje – Jonušo...
-
Valstybinio jaunimo teatro sce...
-
Teršiamas upelis Kauno rajone...
-
Teismas paskelbė nuosprendį ...
-
Verslumo šou „Rykliai. Liet...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Pasipylė bankrotai – po tris įmones kasdienPernai Lietuvoje darbus sustabdė daugiau nei 1000 įmonių arba po tris įmones kasdien. Daugiausia bankrotų fiksuojama statybos sektoriuje, bet netikėtumas kavinėse ir restoranuose. Nepaisant padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio, maitinimo verslas ...
-
Poderskis žada pokyčius dėl žemės politikosAplinkos ministras Povilas Poderskis žada siūlyti Seimui įstatymo pakeitimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir žemėtvarkos procesais miestuose bei miesteliuose. Ministro teigimu, bus teikiami siūlymai susiję su valstybinės ...
-
Parama pirmajam būstui: viskas, ką reikia žinotiSocialinės apsaugos ir darbo ministerija jaunoms šeimoms, norinčioms pasinaudoti galimybe gauti finansinę paskatą pirmojo būsto įsigijimui, primena apie subsidijų suteikimo tvarką, įsigaliojusią nuo šių metų pradžios. ...
-
„Via Baltica“ projektui reikalinga žemė: šis teismo sprendimas kai kuriems labai nepatiksLietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad valstybinės svarbos tarptautinės magistralės „Via Baltica“ projektui reikalingi žemės sklypai, už juos tinkamai atlyginant savininkams, gali būti paimami visuomenės reikm...
-
Viena šilčiausių žiemų Lietuvos istorijoje kelia nerimą ūkininkamsŠilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni ora...
-
Kas rūpinsis maistu, jei ateis diena X?Lietuvoje sudaryta gyventojų aprūpinimo maistu sistema. Rimtos krizės ar karo atveju maistu rūpinsis ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės, maisto gamintojai bei prekybos tinklai. Keičiamas ir valstybės rezervas. Vietoje grūdų – greitai paruo&s...
-
Siūlo grąžinti buvusią tvarką: be šios paramos mokyklos susidurs su sunkumaisGrupė Seimo socialdemokratų siūlo grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms. ...
-
Poderskis: priėmus šiuos sprendimus, būstų kainos natūraliai krisAplinkos ministras Povilas Poderskis mano, kad jau vasario mėnesį bus pristatyta ministerijos atlikta statybų sektoriaus apžvalga. Anot jo, remiantis šiais duomenimis, bus bandoma sumažinti biurokratijos perteklių sektoriuje ir palengvinti naujų ...
-
Paradoksas: žiemos šiltėja, bet sąskaitos už šildymą nemažėjaŠiemet sumuštas ne vienas šilumos rekordas, dienomis temperatūra kai kur kilo net iki 10 laipsnių. Tačiau gyventojai sulaukia didesnių sąskaitų už šildymą nei pernai ir nesupranta, kodėl turi mokėti daugiau. Šilumos...
-
Vilnius palaipsniui ketina pereiti prie maisto atliekų surinkimo konteinerine sistemaVilnius palaipsniui ketina diegti konteinerinę sistemą maisto atliekų surinkimui, šeštadienį pranešė LRT televizija. ...