- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių šalies gyventojų vis dėlto negeba atskirti nelegalių lošimų portalų nuo legaliai veiklą šalyje vykdančių bendrovių. O tokio tipo nelegaliuose lošimuose gyventojus lošti skatina tai, kas šalyje yra griežtai draudžiama – akcijos, nuolaidos, dovanos. Tokius rezultatus atskleidė Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų kovą atlikta gyventojų apklausa.
„Respondentų atsakymai aiškiai atskleidžia tai, kad nuotoliniuose azartiniuose lošimuose dalyvaujantiems asmenims tikrai sudėtinga atskirti legaliai veiklą vykdančias ir nuotolinius lošimus organizuojančias bendrovės nuo rinkoje veikiančių nelegaliai“,– sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Gyventojų požiūriu dažniausiai į nelegalius azartinių lošimų portalus nukreipiantys veiksniai – patraukli reklama (36 proc., respondentų) bei nuolaidos ar kiti skatinimai lošti (23 proc., respondentų), kurie pagal Lietuvos įstatymus mūsų šalyje yra griežtai draudžiami.
„Apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymai dar kartą patvirtina tai, apie ką mūsų asociacijos nariai jau ne kartą diskutavo su valdžios institucijomis – apie akivaizdų dvigubų standartų pateisinimą lošimų rinkoje. Dabar jau visiškai aišku, kad problema tikrai egzistuoja ir rinkos išbalansavimas tikrai yra. Valstybė privalo kreipti didesnį dėmesį į šią problemą. Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai apibrėžia tai, kad draudžiama organizuoti bandomuosius lošimus, suteikti akcijas ar nuolaidas, dovanoti dovanas ar teikti kitokio, panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, kurios skatintų asmenis dalyvauti lošimuose. Respondentai savo pasikartojančiuose atsakymuose nurodo, kad lošti juos būtent ir skatina dovanos ar bonusai. Apklausa atskleidžia, kad tokio tipo skatinimas lošti į nelegalias svetaines nukreipia daugiau kaip 20 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Kad lošti nelegaliose svetainėse nukreipia patrauklesnė ar įdomesnė reklama atsakė beveik 40 proc., respondentų. Licencijas turintys ir legaliai savo veiklą vykdantys lošimų rinkos dalyviai yra tiesiog smaugiami nuolatinių reklamos suvaržymų bei priežiūros institucijų raštų apie tai, kad reklamoje esą ne ten padėtas kablelis, taškelis, šauktukas, kad reklamoje yra per daug ištempta kažkuri tai raidė ar pakeista logotipo spalva. Tačiau panašu, kad tos pačios institucijos užsimerkia prieš nelegalus, dėl kurių pati valstybė kasmet patiria milžiniškus finansinius nuostolius, o ir patys lošėjai galiausiai net neturi kam pasiskųsti", – sako Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Algis Čaplikas.
Aptariamas tyrimas atskleidė įdomią detalę: nelegaliuose lošimuose lietuviai dalyvauja puikiai suprasdami galimas neigiamas tokio pasirinkimo pasekmes – nelegalių lošimų dalyvių teisių negina nei įstatymai, nei valstybinės institucijos. Net 44 proc. respondentų atsakė, kad supranta riziką netekti savo įmokėtų sumų ar išsireikalauti laimėjimų, dar 16 proc. nurodė nesąžiningo lošimų organizavimo riziką dėl to, kad nelegalių organizatorių nekontroliuoja jokia institucija ar jiems netaikomi jokie reikalavimai dėl lošimo rezultatų atsitiktinumo. „Jei žmonės supranta kuo rizikuoja ir vis tiek renkasi nelegalią paslaugą, tai valstybė ir jos pareigūnai turi susimąstyti, kodėl taip yra ir imtis priemonių, keičiančių vartotojų pasirinkimą nuo nelegalios paslaugos į legalią, valstybės leistą ir kontroliuojamą paslaugą“, – mano asociacijos vadovas.
„Lietuvos teisinėje sistemoje yra ne vienas pavyzdys, nustatantis nelegalių ar draudžiamų medžiagų arba paslaugų vartotojų atsakomybę. Baudos už dalyvavimą nelegaliuose lošimuose turėtų atgrasinti nuo šių neteisėtų paslaugų ir paskatinti didesnę informacinę sklaidą apie pačią problemą ir jos neigiamas pasekmes“, – teigia asociacijos vadovas A.Čaplikas.
Tyrimo metu reprezentatyviai apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų, iš jų 244 respondentai dalyvauja internete organizuojamuose azartiniuose lošimuose patys arba lošia jų artimieji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...