- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022-aisiais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,03 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, smuko 0,3 proc., agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad 2023-ieji buvo permainingi metai.
„Kokie buvo tie 2023-ieji, vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra. Nepamirškime, kokiu nenuspėjamu metu gyvename, 2023 metų BVP dinamika pirmąjį pusmetį buvo permaininga, po stipraus neigiamo pokyčio pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika spėjo atsitiesti ir fiksuoti teigiamą rezultatą antrąjį ketvirtį. Pramonei antrasis ketvirtis buvo sunkus ir tai turėjo neigiamą įtaką šalies BVP, tai amortizavo statybos sektorius“, – spaudos konferencijoje antradienį pristatydama 2023 metų Lietuvos ekonomikos rezultatus sakė J. Petrauskienė.
Pasak agentūros, vertinant gamybos metodu, ketvirtąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog nepaisant to, kad Lietuvos pramonės apimtys pernai sumažėjo daugiau negu 5 proc., jos vis tiek išlieka beveik 30 proc. didesnės negu šio dešimtmečio pradžioje.
„Tai rodo, kad Lietuvos pramonė vis tiek itin sparčiai augo pastaruosius penkerius metus ir konkurencinga išlieka, ir gana diversifikuota, turi įvairias eksporto rinkas ir pakankamai išvystytos įvairios pramonės šakos, kurios leido visai neblogai atsilaikyti ekonomikai visų šitų iššūkių kontekste“, – spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.
Anot jo, pernai buvo matyti dideli skirtumai tarp įvairių sektorių, o ekonomikos procesus veikė dvi svarbios išorinės jėgos – popandeminiai pokyčiai, kai vartotojai grįžo nuo perteklinio prekių vartojimo prie paslaugų vartojimo, bei aukštos palūkanų normos.
Kalbėdamas apie 2024 metus, analitikas teigia, kad palūkanų normos mažės jau artimiausiu metu.
„Akivaizdu tampa, kad ne infliacija yra Europos Sąjungos ir euro zonos valstybių problema, o nepakankamas augimas. Nes tai, ką mes matėme Lietuvoje, – praktiškai stagnacija, lygiai ta pati situacija yra ir Prancūzijoje, Vokietijoje. Čia netgi Lietuva išsiskyrė gerąja prasme, nes Lietuvos BVP nuo šio dešimtmečio pradžios yra išaugęs kone daugiausiai euro zonoje“, – aiškino N. Mačiulis.
Akivaizdu tampa, kad ne infliacija yra Europos Sąjungos ir euro zonos valstybių problema, o nepakankamas augimas.
Jis mano, kad būsto rinkos atsigavimas įvyks antrąjį šių metų pusmetį, o tai turės įtakos ir baldų pramonei bei kitoms ilgalaikio vartojimo prekių gamybos šakoms. Be to, viena svarbiausių šių metų tendencijų, leidžianti optimistiškiau žiūrėti į ateitį, yra reali perkamoji galia.
„Tiek, kiek ji auga šiemet, – mes prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas sulėtės, bet jis sieks 8,5 proc. ir dėl to, kad gana sparčiai didėja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir dėl to, kad didėja minimalus mėnesinis atlyginimas dešimtadaliu, tuo pačiu metu infliacija nesieks 2 proc.“, – kalbėjo ekonomistas.
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad pernai palengva atsigaunančią vidaus paklausą užgožė sunkumai tarptautinėse rinkose.
„Nors po daugiau nei metų pertraukos namų ūkiai vėl drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti, o tebeaugantys Europos Sąjungos (ES) paramos srautai skatino investicijas, mažėjantis į eksportą orientuotų veiklų aktyvumas suvaržė ekonomikos plėtrą“, – pranešime sakė D. Imbrasas.
Po ženklaus nuosmukio pirmąjį pernai metų ketvirtį, Lietuvos ekonomika atsispyrė gilesnės recesijos rizikoms.
Pasak jo, didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir numatoma palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti.
Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, silpna išorės paklausa, stipriai išaugusios palūkanų normos ir energetinės krizės padariniai 2023 metais gniaužė verslo plėtros ambicijas ir šaldė investicinius planus, o lėtesnis nei tikėtasi infliacijos atsitraukimas silpnino perkamąją galią ir slopino vartotojų apetitą.
„Šios aplinkybės paveikė Lietuvos 2023 metų rezultatus. Vis dėlto, po ženklaus nuosmukio pirmąjį pernai metų ketvirtį, Lietuvos ekonomika atsispyrė gilesnės recesijos rizikoms ir metinis BVP rezultatas neženkliai tesiskiria nuo pasiekto 2022 metais“, – pranešime sakė ekonomistė.
Anot jos, energingesnės plėtros tikimasi antrąjį pusmetį, kai mažėsiančios palūkanų normos įlies optimizmo ir pagerins eksporto rinkų Vakaruose atsigavimą.
Per visus 2023 metus BVP siekė 72,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 0,3 proc. mažiau nei 2022 metais.
Ketvirtojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs kovo 1 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas padidino rajono kelių finansavimą: ar to užteks?
Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. ...
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Žada visus balansavimo pajėgumų kaštus padengti elektros gamintojai ir tiekėjai: kada tai įvyks?
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau1
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...
-
Sviestas primena auksą jau ne tik spalva, bet ir kaina: toliau bus tik blogiau?8
Prekybos tinkluose brangiausio sviesto kaina jau viršija 3 eurus. Pirkėjai juokauja, kad sviestas auksinis tapo ne tik pagal spalvą, bet ir kainą. Vieni iš lyderių ES esame ir pagal pieno kainą. Ekspertai pieno produktų kainų atžvilgiu ni...
-
Paluckas: tokios tarybos reikėjo anksčiau2
Vyriausybei iki sausio pabaigos ketinant įsteigti Maisto tarybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nepaisant jau išaugusių maisto kainų jų stebėsena ir analizė išlieka svarbi ir ateityje. ...
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai1
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...