- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aludariai ir silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojai rodo pirštais į akis badančius prieštaravimus įstatymo projekte, pagal kurį planuojama padidinti akcizus alkoholiniams gėrimams ir papildyti gynybai skirtą fondą.
Iš kur privilegija?
Seime svarstomas įstatymo projektas, kurio tikslas – papildomai surinkti lėšų gynybai finansuoti.
Aludarių ir fermentuotų gėrimų gamintojai tvirtina, kad planuojamas didinimas nesubalansuotas – žlugdantis silpnųjų fermentuotų gėrimų pramonę, proteguojantis stiprųjį (etilo) alkoholį ir, tai ypač svarbu, užkertantis galimybę gynybai finansuoti surinkti papildomų milijonų.
„Aludariai, kaip ir visi patriotiški Lietuvos piliečiai, nori prisidėti prie gynybos finansavimo ir neprašo išskirtinių sąlygų, o reikalauja tik subalansuoto akcizų didinimo“, – pabrėžia Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Aludariai atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės projekte (apimančiame ir rūkalus) siūloma akcizus trejus metus (2025–2027 m.) didinti maždaug po 16,5 proc. kasmet visoms gėrimų kategorijoms, išskyrus etilo alkoholį, kuriam akcizai kasmet didėtų maždaug po 11,3 proc.
Iš kur tokia privilegija stipriajam alkoholiui, svarsto gamintojai.
Atsisako milijonų?
„Analizuodami Valstybinės mokesčių inspekcijos pastarųjų dešimties metų duomenis matome, kad Lietuvoje 2014 m. stiprieji gėrimai sudarė 36 proc. bendro suvartojamo alkoholio kiekio, o 2023-aisiais – jau 43 proc. Vakarų Europoje stiprieji alkoholiniai gėrimai sudaro nuo 15 iki 25 proc. bendro alkoholio kiekio, o likusi dalis yra silpnesnieji gėrimai – alus, vynas ir kt. Taip atsitiko todėl, kad pastaruosius dešimt metų (2015–2024 m.) akcizai lengviesiems gėrimams buvo didinami kartais daugiau nei etilo alkoholiui: alui akcizas didėjo 249 proc., vynui – 282 proc., sidrui ir kitiems fermentuotiems silpniesiems gėrimams – net 549 proc., etilo alkoholiui – tik 93 proc.“, – situacijos dviprasmiškumą parodančius skaičius atskleidžia S. Galadauskas.
Aludarių atstovas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė, planuodama akcizus silpniesiems gėrimams, kažkodėl atsisako lengvai surinkti keliolika milijonų eurų daugiau. Tai būtų galima padaryti, jeigu akcizą etilo alkoholiui valstybė didintų taip pat kaip kitoms gėrimų grupėms.
Didinant akcizus visoms gėrimų kategorijoms panašiu tempu: silpniausiems fermentuotiems gėrimams (alui ir sidrui) – po 11–12 proc. kasmet, o etilo alkoholiui – po 12–13 proc. kasmet, neabejojame, kad pavyktų surinkti ne mažiau, bet ir dar daugiau.
„Didinant akcizus visoms gėrimų kategorijoms panašiu tempu: silpniausiems fermentuotiems gėrimams (alui ir sidrui) – po 11–12 proc. kasmet, o etilo alkoholiui – po 12–13 proc. kasmet, neabejojame, kad pavyktų surinkti ne mažiau, bet ir dar daugiau, nei savo projekte yra užsibrėžusi Vyriausybė“, – pabrėžia S. Galadauskas.
Nyki paralelė
Jis atkreipė dėmesį į akį badančias paraleles su Rusija.
„Agresorė Rusija, kurioje stiprieji gėrimai sudaro net 46 proc. viso suvartojamo alkoholio, taip pat siekia suvienodinti alaus ir degtinės akcizus. Toks siūlymas prieštarauja ilgametei ES praktikai, nes spiritinių gėrimų gamybos savikaina yra pigi, sukuriama pridėtinė vertė šalies ekonomikai – menka, nors žala visuomenės sveikatai – didesnė. Būtent todėl ES, nustatant minimalius akcizų tarifus, fermentuotiems gėrimams buvo nustatyti daug mažesni minimalūs tarifai“, – paaiškino Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.
Anot jo, akivaizdu, kad prekyba etilo alkoholiu (spiritiniais gėrimais), kuriam taikomas akcizas, turi kur kas daugiau galimybių prisidėti prie gynybos finansavimo.
Mato chaosą
Finansų ministerijos siūlomame akcizų pakeitime chaosą ir prieštaravimų mato ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Akcizai alkoholiui ir tabakui atrodo dar keistesni, nes mažesniu akcizo kėlimu apmokestinamas stiprusis alkoholis ir daugiausia mokesčių sunešančios labiau kenksmingos cigaretės. Spaudžiamas Lietuvoje gaminamas alus. Spiritas, kuris importuojamas, ir cigaretės lieka nuošalyje…“ – feisbuko paskyroje stebisi ekonomistas.
Jis pabrėžia, kad būtinas nuoseklus ir ilgalaikis mokesčių didinimo planas.
„Jei norime mokesčių surinkti daugiau, turime vienodai apmokestinti visas kenksmingas medžiagas ir pateikti prognozuojamą kelerių metų planą, nes dabar tai atrodo chaotiškai“, – priduria M. Dubnikovas.
Yra sutarimas
Numatomo akcizų didinimo logika visiškai nepriimtina Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Kaziui Starkevičiui.
„Šiandien [...] registruosiu projektą, kuris aprėps platesnį kontekstą, bet apims ir kitas alkoholio kategorijas. Mano pasiūlymas – stipresniam alkoholiui reikia didinti akcizus. Mažesni akcizai skatina stipresnių gėrimų vartojimą. Manau, turime siekti priešingų rezultatų“, – ketvirtadienį pabrėžė K. Starkevičius.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius „Kauno dienai“ sakė besitikintis, kad pavyks pasiekti, jog akcizas etilo alkoholiui būtų kažkiek padidintas.
„Tuo klausimu yra bendras frakcijos narių sutarimas“, – pabrėžė parlamentaras.
Menkesnė žala
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas akcentavo, kad liberalai vienareikšmiškai pasisako prieš mažesnį akcizą stipriesiems gėrimams.
„Prieš nedidelius akcizus stipriesiems gėrimams pasisakiau dar tada, kai į Seimą atėjo „valstiečiai“ ir žalieji ir peržiūrėjo trejų metų akcizų planą. Aš jau tada pabrėžiau, kad mes, liberalai, norime labiau didinti akcizus stipriesiems gėrimams. Kadangi ten buvo susirinkę blaivininkai, pabrėžiau, kad, net ir iš jų pozicijų žiūrint, lengvas alkoholis daro menkesnę žalą geriančiajam nei stiprusis alkoholis, kurio truputį neapskaičiavai ir jau, žiūrėk, jūra iki kelių“, – sakė E. Gentvilas.
Jis prisiminė, kad tuo klausimu teko pasiginčyti su Ramūnu Karbauskiu.
„Tada, pamenu, R. Karbauskis sakė, kad svarbu yra bendras alkoholio kiekis ir nėra skirtumo, kokio stiprumo alkoholis. Pasakiau: tu, Ramūnai, apsimeti blaivininku ir man, alkoholį vartojančiam žmogui, aiškini, kad nėra skirtumo. Yra skirtumas. Stipraus gėrimo mauktelėjai neatsargiai ir visaip atsitinka, o su silpnu taip nelabai atsitinka. Kalbant apie esmę, būtina pabrėžti, kad negalime skatinti stipriųjų gėrimų vartojimo. Esu įsitikinęs, kad, didindami akcizus silpniesiems gėrimams, skatiname vartoti būtent stipriuosius, užuot perėję prie alaus ar vyno kultūros. Negaliu pritarti tokiai krypčiai ir mes, liberalai, sutariame, kad reikia didinti akcizus stipriesiems alkoholiniams gėrimams daugiau, nei yra numatyta dabar“, – pabrėžė E.Gentvilas.
Tiki sveiku protu
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (LPK) Vidmantas Janulevičius neslepia be entuziazmo priimantis įvairių pramonės sektorių papildomą apmokestinimą gynybos finansavimo dingstimi.
Tačiau, anot jo, ypač akis bado nelogiškas ir nesubalansuotas alkoholio akcizų didinimas.
„Lietuvoje dominuojant stipriajam alkoholiui, Finansų ministerija kažkodėl atsisako iš etilo alkoholio paimti tarsi ant lėkštutės gulinčius po keliolika milijonų eurų kasmet ir vietoj to siūlo akcizus didinti žymiai spartesniu tempu silpniausiems fermentuotiems gėrimams, o ne etilo alkoholiui. Belieka tikėtis, kad Seime atsiras šią problematiką išmanančių politikų, kurie ištaisys šį darbo broką“, – vylėsi LPK prezidentas.
Ministerijos komentaras
Projektą rengusios Finansų ministerijos „Kauno diena“ paprašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta labiau apmokestinti silpnuosius alkoholinius gėrimus. Ministerija savo komentarą redakcijai atsiuntė vėliau, nei buvo tartasi telefonu.
„Akcizų įstatymo projektu siūlomas akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams apima dvi dedamąsias – bazinį akcizų didinimą ir papildomą akcizų didinimą Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti. Dėl bazinio akcizų didinimo akcizų tarifas stipriesiems gėrimams 2025–2027 metų laikotarpiu kasmet didėtų po 5 procentus, silpniesiems gėrimams (alui, vynui, sidrui ir pan.) – po 10 procentų ir tokiu būdu išlaikytų nemažėjantį akcizų pajamų už alkoholio produktus lygį (matuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto). Tuo tarpu dėl papildomo akcizų didinimo, skirto gauti papildomas pajamas į Valstybės gynybos fondą, numatytas papildomas 6–7 procentinių punktų didinimas visoms alkoholinių gėrimų grupėms.
Pažymėtina, kad analizuojant akcizų didinimo poveikį atskirų alkoholinių gėrimų rinkai yra svarbu įvertinti ne akcizų tarifo pasikeitimo procentais dydį, bet akcizų didinimo poveikį alkoholinių gėrimų kainai. Akcizai atskirų gėrimų kainoje sudaro skirtingą dalį – akcizų dalis stipriųjų gėrimų kainoje (sudaro apie 50 procentų kainos) yra didesnė nei silpnesnių gėrimų kainoje (apie 20 procentų), todėl akcizų didinimas vienodu procentu stipriesiems gėrimams kainą padidintų gerokai didesne apimtimi.
Dėl Akcizų įstatymo projekte numatyto diferencijuoto akcizų didinimo atskiroms alkoholinių gėrimų grupėms, 0,5 l stipraus gėrimo (turinčio etilo alkoholio – degtinės, viskio, likerių, alkoholinių kokteilių, aperityvų ir pan.) dėl mokestinių veiksnių brangtų vidutiniškai kasmet po 0,69 euro, tarpiniai produktai virš 15 procentų stiprumo – 0,25 euro, iki 15 procentų stiprumo – 0,45 euro, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 procento stiprumo – 0,25 euro, iki 8,5 procento stiprumo (sidrai) – 0,13 euro, alus – 0,06 euro.
Mažesnis, nei kitoms gėrimų grupėms, akcizų tarifų didinimo tempas (nuo 11 iki 11,6 procentų kasmet) etilo alkoholiui ir tarpiniams produktams virš 15 procentų stiprumo numatomas kartu ir dėl skirtingo jautrumo nelegaliai rinkai (įprastai namų sąlygomis nelegaliai gaminami ar įvežami falsifikuoti būtent stiprieji gėrimai) bei didesnės rizikos, kad stiprieji gėrimai bus legaliai atsivežami iš kitų šalių.
Alkoholinių gėrimų kainų analizė parodė, kad pastaraisiais metais silpnesnių gėrimų įperkamumo sumažėjimą labiausiai lėmė ne mokesčių politika, o kiti veiksniai. Dėl mokestinių veiksnių (padidintų akcizų) alus 2022 ir 2023 metais turėjo brangti atitinkamai apie 0,02 ir 0,03 euro už 0,5 l, tačiau kiti, nemokestiniai veiksniai, lėmė papildomą 0,12 ir 0,14 euro už 0,5 l brangimą ir sudarė 83 ir 85 procentų viso alaus kainos padidėjimo. Taip pat alaus ir kitų silpnesnių alkoholinių gėrimų vartojimo sumažėjimui įtakos turėjo augantis jiems alternatyvių nealkoholinių gėrimų populiarumas, kurį lėmė besiformuojantys sveikesni vartotojų įpročiai, išaugusi tokių gėrimų pasiūla ir kitos priežastys.
Svarbu pažymėti, kad Akcizų įstatymo projekte numatytų mokestinių veiksnių poveikis silpnesnių gėrimų kainai bus mažesnis nei stipresnių, todėl įperkamumas 2025–2027 metų laikotarpiu prognozuojama augs (alaus atveju) arba nuosaikiai mažės (vyno, sidro atveju), kuomet stipriųjų gėrimų (degtinės, spirituotų vynų ir pan.) – mažės ženkliau“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...