Naujojo "Investuok Lietuvoje" vadovo Arvydo Arnašiaus teigimu, Lietuva yra patraukli investuotojams, nes universitetai paruošia daugybę specialistų, galinčių kalbėti keliomis kalbomis. Taip pat – dėl geografinės padėties, palengvėjusios trečiųjų šalių specialistų imigracijos.

O vienos labiausiai investuotojus atgrasančių problemų yra biurokratinės kliūtys. Verslininkai kaip problemines sritis taip pat nurodo mokestinę sistemą, statybos leidimų problemas.

"Investuok Lietuvoje" savo darbe yra išskyrusi sektorius, kuriuose Lietuva turi konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis regiono valstybėmis. Tai – paslaugų centrai, gamyba, gyvybės mokslai, internetinės technologijos (IT).

Apie tai "Kauno diena" ir kalbėjosi su A.Arnašiumi.

– "Investuok Lietuvoje" rezultatai nuolat gerėja. Kodėl užsienio investuotojai vertina galimybes Lietuvoje?

– Iš tiesų 2013 m. fiksuoti geriausi rezultatai nuo "Investuok Lietuvoje" veiklos pradžios, o per šių metų pirmąjį pusmetį, padedant "Investuok Lietuvoje", į Lietuvą jau žengė trylika įmonių, kurios visos kartu sukurs daugiau nei 1,4 tūkst. naujų darbo vietų. Ir pagal pritrauktas naujas įmones, ir pagal naujų darbo vietų skaičių gerokai lenkiame Latviją ir Estiją.

Stabiliai augantį investuotojų susidomėjimą lemia daugybė veiksnių. Tyrimai rodo, kad ir į gamybą, ir į paslaugas investuojančios įmonės svarbiausiu kriterijumi vadina reikiamų darbuotojų pasiūlą. Lietuva tikrai gali pasiūlyti daugybę talentingų įvairių sričių specialistų.
Lietuva labai patraukli paslaugų centrams: šalies universitetai paruošia daugybę specialistų, kurie turi ne tik reikiamų įgūdžių, bet ir moka užsienio kalbų. Be to, Lietuvoje yra dar daug potencialo paslaugų centrų plėtrai.

Palyginkite: Krokuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 91 dirbantis paslaugų centruose, Vilniuje – 61, o Kaune – tik 13. Šioje srityje labai svarbus kalbų mokėjimas.
Kaune neseniai įsikūrė JAV įmonės "Intermedix", teikiančios IT sprendimų ir duomenų bazių paslaugas JAV sveikatos apsaugos sektoriui paslaugų centras. Metų investuotoju tapusi įmonė Kauną pasirinko dėl čia esančių KTU ir Medicinos universitetų, kurie ruošia reikiamos kvalifikacijos specialistus. Pastebime, kad Lietuvoje atliekamos vis sudėtingesnės funkcijos: anksčiau buvo kuriami skambučių ar klientų aptarnavimo centrai, o šiandien Lietuvoje ieškoma finansininkų, IT specialistų, aukštos kvalifikacijos analitikų.

Gamybos projektams ypač svarbios specifinės kompetencijos, pavyzdžiui, metalo apdirbimo, inžinerijos srityse. Istoriškai tokios kompetencijos būdingos Lietuvos regionams, taigi investuotojai čia gali rasti patyrusių labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Įsitikinus lietuvių profesionalumu, jiems patikimos vis sudėtingesnės užduotys. Pavyzdžiui, Panevėžyje veikiantis "Schmitz Cargobull Baltic" per artimiausius 2–3 metus taps pagrindiniu izoterminių kėbulų ir jų komponentų tiekėju visoms koncerno gamykloms, Klaipėdoje "Advantec" gamina įrenginius naftos ir dujų gavybos pramonei, kurie taip pat technologiškai labai sudėtingi. Tačiau svarbu, kad ši kompetencija būtų perduodama, kad jauni žmonės, ypač regionuose, suvoktų, jog techninių, inžinerinių specialybių absolventai darbo rinkoje labai paklausūs.

Gamybos įmonėms Lietuva taip pat patraukli dėl geografinės padėties – lengvas susisiekimas ir su Rytais, ir su Vakarais, ir su Šiaurės šalimis. Turime išplėtotą logistikos sektorių, neužšąlantį uostą. Į eksportą orientuotos įmonės gali greitai reaguoti į klientų pageidavimus. Pavyzdžiui, investuotojai iš Skandinavijos šalių stebisi, kad gali dieną gaminti, vakare sukrauti produkciją į laivą, o iš ryto ją jau pardavinėti Skandinavijoje. Toks greitis versle – didžiulis pranašumas.
Renkantis vietą investicijoms kartais įtakos turi ir subjektyvūs kriterijai. Pavyzdžiui, gyvenimo kokybė, kitų panašių įmonių patirtis šalyje. Pasitaiko atvejų, kai investuotojas galutinai apsisprendžia tik pamatęs, kad panašaus pobūdžio įmonės labai sėkmingai veikia Lietuvoje. Tai leidžia drąsiau žengti į naują rinką.

Svarbus ir viešojo sektoriaus vaidmuo, todėl mūsų investicinį patrauklumą didina viešojo sektoriaus efektyvumo augimas, lėtai, tačiau mažėjantis perteklinis reguliavimas. Pavyzdžiui, šiais metais teritorijų planavimas, darbo santykių administravimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių imigracija tapo šiek tiek paprastesni. Visa tai investuotojams labai svarbu.
Galiausiai įtakos turi ir pasaulinės tendencijos. Per recesiją įmonės visame pasaulyje investavo atsargiau, labiau siekdamos optimizuoti veiklą, o ne plėstis. Šiuo metu nauji investuotojai situaciją vertina drąsiau, o seniau Lietuvoje įsikūrusios įmonės sparčiai ir sėkmingai plečiasi. Įgauname vis daugiau investuotojų pasitikėjimo, o tai skatina dar daugiau užsienio įmonių domėtis verslo galimybėmis Lietuvoje.

– Daugelis investuotojų dažniausiai išskiria vieną didelę šalies problemą – sudėtingą, ilgą biurokratiją. Ar šiuo atžvilgiu yra daroma kokia nors pažanga?

– Taip, biurokratinės kliūtys yra problema. Šiais metais drauge su asociacija "Investuotojų forumas" atlikome Lietuvoje investavusių įmonių apklausą. Net 80 proc. investuotojų nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį į darbo santykių reguliavimą, 81 proc. apklaustųjų teigia kartais arba dažnai susiduriantys su darbo santykių reguliavimo problemomis savo kasdienėje veikloje.

Neseniai priimti įstatymo pakeitimai dėl administracinės naštos palengvinimo, pavyzdžiui, atsisakyta popierinių atsiskaitymo lapelių įteikimo galimybės, nustatytos darbo pažymėjimų, darbo sutarčių registravimo žurnalų formos. Sunku patikėti, tačiau vien šis reguliavimo palengvinimas leis verslui kasmet sutaupyti milijonus. Tačiau Lietuva vis dar turi vieną griežčiausių Darbo kodeksų Europoje.

Palengvėjo trečiųjų šalių specialistų imigracija. Šiuo metu darbdavys gali įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistą ne iš ES šalies vos per dvi savaites, jei tokio specialisto nėra Lietuvoje ir jam įsipareigojama mokėti 7 000 litų ar didesnę algą. Tai svarbu ne tik verslo – vietinio ir investuotojų – plėtrai, bet ir vietinių specialistų kompetencijai – aukštos kvalifikacijos kolegos gali apmokyti vietinius darbuotojus. Tiesa, Lietuvoje nustatyta trijų vidutinių šalies atlyginimų riba, daugelyje ES valstybių – pusantro.

Investuotojai kaip problemines sritis taip pat nurodo mokestinę sistemą, statybos leidimų problemas. Kasdienėje veikloje teigia dažnai susiduriantys su viešojo intereso gynimo problemomis. "Investuok Lietuvoje" nuolat konsultuoja įstatymų leidėjus, bendradarbiauja su ministerijomis ir kitomis institucijomis siekdama, kad verslo aplinka Lietuvoje būtų palankesnė investicijoms (kartu ir vietos verslui). Situacija gerėja, tačiau konkurencija dėl investicijų pritraukimo taip pat auga, todėl konkurencingumo didinimo ir biurokratinės naštos mažinimo sričiai "Investuok Lietuvoje" skiria daug dėmesio.