- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo nekilnojamojo turto analitikas, „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.
– Kokie bus ateinantys metai?
– Kolapso tikrai nesimato. Artimiausias kolapsas buvo 2009 m., kai kraujavo ir rinka, ir ekonomika. Galbūt kažkas laukia panašių scenarijų, bet nieko panašaus nevyksta ir neįvyks. Dabar kitokia situacija – rinka daug stabilesnė, daug tvaresnė. Galbūt sandorių apimtys gana žemos, tačiau jie vis tiek vyksta. 25 proc. gyventojų tikisi pigimo. Tai nėra mažai. Paprastai istoriškai būna 12-15 proc. Tas procentas padidėjo, bet jis nėra kažkoks kritinis. Kita dalis mano, kad pinigų kiekis, infliacija lemia pinigų nuvertėjimą ir kainų kilimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek dar bus tos infliacijos kitais metais? Ar būstai jau turėtų pigti, nes pasikeitė visa aplinka ir ekonominė situacija, ar kaina turėtų išlikti tokia pat?
– Lūkesčiai persimeta ir į rinką. Jei didelė dalis gyventojų tikisi, kad kainos mažės ir sustabdo sprendimus pirkti, tada pardavėjams užsitęsęs laikotarpis be pardavimų irgi kelia įtampas. Paskutiniu metu tas sandorių sulėtėjimas duoda tam tikrą efektą. Galima sakyti, kad vyksta tam tikros korekcijos. Pirkėjai dažniausiai susidera 3-5 proc. nuolaidas. Pirkėjai iš naujos statybos pardavėjo gauna parkavimo vietą, buitinę techniką. Gal mes dar nematome tų korekcijų statistikoje, nes dažniausiai matome tik metinį pokytį. Tačiau, jei žiūrėtume pamėnesiui, matytume, kad garas jau šiek tiek išeina. Kai algos didėja, infliacija teigiama, galima sakyti, kad tos realios kainos mažėja nekilnojamojo turto rinkoje.
– Ar vis dar yra naujų būstų trūkumas Vilniuje?
– Nesakyčiau, kad yra trūkumas. Yra apie 4 tūkst. neparduotų būstų. Galbūt trūksta būstų, kurį žmonės galėtų įpirkti. Kainos, kurias reikia sumokėti už tuos būstus, dažnu atveju viršija dalies pirkėjų galimybes. Pabrangus palūkanoms, išbrangsta įmoka bankui. Tai stabdo nuo pirkimo. Tos kainos bus laikomos, kol pirkėjų algos padidės arba palūkanos pradės mažėti.
– Kas bus, jei būstų yra, tačiau jų pirks vis mažiau? Ar tai reiškia, kad ir statybų įmonėms tie metai nebus tokie laimingi? Nebebus poreikio statyti naujų, kol nepardavė senų.
– Nežadėčiau optimistiškų metų vystytojams. Jie kaip ir teigia, kad tas tempas, kuris yra dabar, pakankamas, kad nebankrutuotų. Vystytojai skelbia, kad nesiveržia labai skatinti naują pasiūlą, stabdo kai kuriuos projektus, lėtina naujų butų atsiradimą. Laukimo nuotaikos mūsų laukia artimiausius metus, kol Centrinis Europos Bankas nepradės koreguoti palūkanų normų. Jei pradės mažinti, matysime atsigavimą. O iki tol jausime stagnaciją.
– Statytojai statytojams nelygūs. Vieni yra maži, kiti – gigantai. Kas laukia gigantų?
– Tikėtina, kad mažesnės įmonės išsipardavinėja ir išeis atostogų, pasitrauks iš rinkos. Didieji neturi tokios prabangos nedirbti. Jie turi užkurtus didelius mechanizmus, turi pakankamai didelį personalo kiekį. Dažnu atveju jie pasiskirstę per skirtingus sektorius. Jie generuoja dalį pajamų ir iš nuomos, ne tik iš pardavimų. Jie turi sukaupę kažkiek riebalų iš gerų laikų, todėl turi kantrybės laukti. Didieji turi tam tikrų patirčių, kurios leidžia jiems valdyti rizikas ir laukti geresnių laikų.
– Jei jūs turėtumėte pinigų naujam būstui, pirktumėte dabar ar palauktumėte?
– Aš manau, kad dabar yra pelningesnių alternatyvų nei pirkti būstą. Galima gauti dviženklę grąža iš obligacijų, akcijų rinkos. Pagalvočiau apie nekilnojamąjį turtą, palaukčiau bent pavasario, palūkanų kritimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas45
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...