- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos regiono dujų rinkos 2017 metais laukia nemaži pokyčiai - panaikinus "Latvijas gaze" monopolį ir rinkoje atsiradus Latvijos dujų vartotojams, turėtų išaugti konkurencija.
Lietuva, dujas šiuo metu perkanti iš dviejų tiekėjų - Norvegijos "Statoil" ir Rusijos "Gazprom" - turėtų pajusti ne tik dėl to, kad "Gazprom" varžysis su pasauliniais suskystintų dujų (SGD) tiekėjais, bet ir dėl konkurencijos tarp pačių trijų šalių dujų prekybos bendrovių.
Spalį prasideda nauji dujiniai metai, tad bendrovės derasi dėl naujų sutarčių su dujų tiekėjais. Rinkos dalyviai apie derybas kalba nenoriai, tačiau, anot jų, rinka bus jau kitokia, nes Latvija pagaliau turėtų liberalizuoti šalies rinką ir įsileisti Lietuvos dujų prekeivius. Be to, Rusijos "Gazprom" atrodo pasiryžęs didinti savo rinkos dalį Europoje, dujas parduodamas, tikėtina, gerokai žemesne kaina.
Atsivėrusi Latvijos rinka staigaus poveikio neturės
Kitąmet liberalizavus Latvijos dujų rinką ir panaikinus "Latvijas gaze" dujų tiekimo ir perdavimo monopolį, Lietuvos prekybininkai galės parduoti dujas kaimyninės valstybės įmonėms. Teoriškai dujomis prekiauti su Latvijos įmonėmis galima jau dabar, tačiau "Latvijas gaze" ginčija tokią galimybe, argumentuodama, kad iki kitų metų balandžio galioja įmonės monopolį įtvirtinanti sutartis su "Gazprom".
Latvijos parlamento Europos reikalų komiteto konsultantas, energetikos ekspertas ReinisAboltinis mano, kad reali prekyba tarp Lietuvos ir Latvijos prasidės tik 2017 metų balandį - šiuo metu "Latvijas gaze" bylinėjasi su institucijomis dėl leidimo šalyje pardavinėti dujas iš Lietuvos.
"Iš esmės, mano prognozė, kad tai greitai nepajudės, tai (bylinėjimasis - BNS) tęsis bent keletą mėnesių, po to bus 2017-ieji ir, galų gale, manau, prekyba prasidės tik kitų metų balandį", - BNS teigia R.Aboltinis.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad pradžioje situacija Lietuvos prekybininkams nebus lengva, nes "Latvijas gaze", tikėtina, bus pagrindinė dujų prekybos bendrovė, nebent Lietuvos bendrovėms pavyktų pasiūlyti ypač žemą dujų kainą.
Tačiau jei Lietuvos dujų prekybos bendrovės susiderėtų, pavyzdžiui, su "Latvenergo", joms pavyktų iškart užimti 40 proc. Latvijos dujų rinkos. Kita vertus, R.Aboltinis mano, kad tokia didelė įmonė gali ir pati tapti dujų prekybininke.
"Latvenergo" gali lengvai tapti dujų prekybininke ir tai būtų logiška, jie yra dideli elektros pardavėjai ir administracine prasme prekiauti dujomis nebūtų labai brangu", - BNS sakė jis.
"Lietuvos energija" prieš Latvijos atsivėrimą "mankština raumenis"
Energetikos įmonių holdingo "Lietuvos energija" dujų prekybos bendrovė "Litgas" jau ne kartą bandė parduoti dujų "Latvenergo", tačiau vis atsimušdavo į "Latvijas gaze" monopolio sieną. "Lietuvos energijos" valdybos narys Dominykas Tučkus teigia, kad kitąmet balandį atsivėrus Latvijos rinkai, "Litgas" turi potencialą tapti didele rinkos žaidėja.
"Mes nuolat tam mankštinamės, bendraudami su potencialiais dideliais pirkėjais Latvijoje, jei neužsivelsime dideliuose procedūriniuose dalykuose, tai turime potencialą tapti dideliais žaidėjais", - BNS sakė D.Tučkus.
Anot jo, atsivėrusi Latvijos rinka padidintų konkurenciją Lietuvoje, mat dujos taptų likvidesnė prekė, atsirastų ir daugiau dujų prekybos bendrovių.
"Pridėtų likvidumo. Jeigu mūsų rinka yra apie 2,5 mlrd. kubų, daugiau nei 1 mlrd. yra "Achema", tai atsiradus papildomam kiekiui, turbūt atsirastų daugiau tiek tiekėjų, tiek ir vartotojų, ir tas pridėtų likvidumo. Tie instrumentai, kurie šiai dienai nėra kažkokie labai naudotini realiam tiekimui, pavyzdžiui, birža, tai prasiplėtus rinkai, tokie instrumentai būtų geriau panaudojami", - teigė jis.
Tačiau D.Tučkus teigė, kad vien monopolio panaikinimo Latvijoje nepakanka, svarbu, kaip bus reguliuojama prekyba.
"Viena yra monopolio panaikinimas, kita - procedūriniai dalykai. Kai kalbu apie procedūrinius dalykus, daug ką lemia vidaus taisyklės, pavyzdžiui, kaip perdavimo sistemos operatorius elgiasi, kokias baudas taiko ir panašiai. Per procedūrinius elementus didelė dalis rinkos gali tapti tiesiog nepasiekiama", - aškino "Lietuvos energijos" atstovas.
D.Tučkus tikino, kad užimti didesnę rinkos dalį Latvijoje prireiks laiko. Paklaustas dėl derybų su 40 proc. dujų Latvijoje suvartojančia "Latvenergo" jis sakė, kad "dideli vartotojai paprastai diferencijuoja portfelį".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Poderskis: aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami6
Naujasis aplinkos ministras Povilas Poderskis tvirtina, kad kryptis dėl miškų kirtimų turi nubrėžti Seimas, sako nepritariantis kirtimams priemiesčiuose, gyvenamosiose teritorijose, tačiau tiki, kad aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami. ...
-
R. Pocius: elektros tiekėjai bus įpareigoti vartotojams grąžinti apie 8 mln. eurų
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina įpareigoti nepriklausomus elektros tiekėjus – įmones „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms grąži...
-
Hofmanas apie proveržį žemės ūkyje: reikalinga nacionalinės reikšmės perdirbimo gamykla1
Žemės ūkis turi būti pripažintas kaip strategiškai svarbus šalies sektorius nacionaliniam saugumui užtikrinti, tikina naujasis ministras Ignas Hofmanas. Jo teigimu, toks sprendimas atvertų galimybes skirti papildomas paskatas žemės ūkio...
-
Šadžius: valstybės skola 2025-aisiais didės iki 44 proc. BVP
Vyriausybei kitų metų biudžete siūlant 800 mln. eurų padidinti skolinimosi gynybai limitą finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Ministrų kabinetas numatė VSD finansavimą kitąmet padidinti 6 mln. eurų
Vyriausybė pirmajame posėdyje nusprendė padidinti kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą daugiau nei 6 mln. eurų. ...
-
Vyriausybė patikslino kitų metų biudžetą – jo pajamos didėja 35 mln. eurų4
Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė penktadienį patvirtino patikslintą buvusios Vyriausybės parengtą kitų metų biudžeto projektą – jo pajamos didėja apie 35 mln. eurų, papildomas lėšas skiriant žvyrkelių asfaltavimui, neformalaus...
-
Paluckas: mokestiniai pakeitimai bus rengiami kitąmet, jie atsispindės 2026–2027 metų biudžetuose1
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kitąmet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. ...
-
LEA: per savaitę degalų kainos šalyje sumažėjo2
Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo – benzinas atpigo 0,3 proc., o dyzelinas – 0,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gruodį – paskutinis pasispardymas: kitąmet kainos kils?10
Kalėdų dovanoms šiemet lietuviai netaupys: kas penktas planuoja išleisti daugiau nei 200 eurų. Per dešimtmetį tokią sumą numačiusių gyventojų dalis išaugo net penkis kartus. Kitąmet ekonomistai prognozuoja, kad kainos vidu...
-
80 proc. valstybės žemės pardavimo pajamų siūloma skirti Gynybos fondui
Seimas spręs, ar keisti dirbamos valstybinės žemės pardavimo tvarką. Pagal ją 80 proc. pajamų už parduotus sklypus patektų į Valstybės gynybos fondą. ...