Ekonomikos ekspertai, vertindami Vyriausybės svarstomą 2010 m. nacionalinį biudžetą, nesutaria, ar būsimos išlaidos suplanuotos realistiškai.

R.Lazutka: per didelis taupymas turi neigiamų pasekmių

„DnB Nord“ finansų analitikė J. Rojaka teigia, jog kitų metų išlaidų, lyginant su šiais metais, mažėjimas yra per menkas. Tuo metu ekonomistas R. Lazutka yra įsitikinęs, jog valstybė viešajam sektoriui išleidžia gana nedaug, be to, itin didelis taupymas irgi turi neigiamų pasekmių. 

Į valstybės iždą, neskaitant Europos Sąjungos paramos lėšų, 2010 metais planuojama surinkti 13,017 mlrd. litų - 1,38 mlrd. mažiau nei apkarpius prognozes laukiama šiemet. Išleisti tuo metu planuojama 18,597 mlrd. litų - 622,7 mln. mažiau. (Trečiadienio popietę Vyriausybė šiuos skaičius pakoregavo).  

Ekonomistas Romas Lazutka teigia būsimą biudžetą vertinantis kaip realistišką. Jo teigimu, nebūtų galima sakyti, kad valstybė išleidžia labai daug.

„Dabar dažnai svarstoma dėl Seimo ar kitų valstybinių institucijų išlaidų, bet jei paimtume visą biudžetą, tai sudaro labai menką dalį. Čia yra daugiau žmonių susierzinimo reikalas.

Valstybė visam viešajam sektoriui išleidžia gana nedaug, ir nepaisant to, kad atskirose vietose gal galima rasti kur sutaupyti, tai nebūtų esminiai sutaupymai, kad būtų galima kalbėti apie daug mažesnį deficitą“, - įsitikinęs R. Lazutka.

Išlaidos dar padidės

Tuo metu „DnB Nord“ finansų analitikė Jekaterina Rojaka teigia, jog dabartinis biudžetas rodo Vyriausybės trumparegiškumą.

„Pajamos įvertintos gana realistiškai, nes šių metų biudžeto pajamos buvo nerealiai išpūstos, tačiau išlaidų sumažėjimas yra pernelyg mažas. Deficitas, esant šiems rodikliams, yra gana didelis - beveik 7 proc. nuo BVP.

Jei mes priskaičiuosime „Sodros“ ir savivaldybių deficitus, vėl grįšime prie to rodiklio, kurio labai nenorime, - 9-10 proc. nuo BVP“, - teigia J. Rojaka.

Anot finansų analitikės, tai reiškia, kad Lietuvai reikės skolintis labai intensyviai, tačiau vargu ar galima tikėtis, kad palūkanų normos rinkoje būtų labai mažos ir tokios išsilaikytų ilgesnį laikotarpį.

„Mums dar gresia reitingų sumažėjimas ir tai reiškia, kad rinkos gana atsargiai žiūrėtų į regioną - kuo didesnis deficitas, tuo didesnė skola ir tuo brangiau teks skolintis ir ateityje. Lopyti šias skyles teks visiems gyventojams. Be agresyvesnio biudžeto karpymo, vargu ar mes galėtume tikėtis greitesnio atsigavimo“, - mano J. Rojaka.

Be to, jos manymu, po biudžeto svarstymo Seime išlaidos dar padidės: „Jeigu pažiūrėtume istoriškai, visada biudžeto projektas - išlaidų dalis - yra pabloginama Seime. Išlaidų sumažėjimas būna gerokai kuklesnis negu buvo numatyta“.

Taupant surenkama mažiau mokesčių

Tačiau R. Lazutka atkreipia dėmesį, jog dar didesnis taupymas turėtų neigiamų pasekmių.

„Valstybės sektoriuje išlaidos daugiausia yra darbuotojų algoms, ir jei taupoma, tai reiškia, kad bus surenkama mažiau kitų mokesčių, konkrečiai PVM. Jei žmonės mažiau uždirba, jie mažiau perka, mažiau vartoja.

Kita vertus, jei taupoma darbo vietų sąskaita, tai žmonės tampa bedarbiai, jiems reikia mokėti pašalpas, ieškoti, kaip įdarbinti“, - sako R. Lazutka.

Siūlo pertvarkyti valdžios sektoriaus sistemą

J. Rojaka teigia, kad taupymui erdvės dar yra. „Šiuo metu praktiškai kalbame tik apie darbo užmokesčio fondo karpymą - tai pagrindinis akcentas. Tai iš tiesų logiška, niekaip neišsiversime be šito sumažinimo.

Tačiau niekas nešneka ir nieko nedaro, kad būtų pertvarkyta visa valdžios sektoriaus sistema. O tos sistemos pertvarkos turi įvykti, jei mes norime efektyvinti valdžios sektoriaus darbą. Efektyvumo šiuo metu trūksta.

Yra daugybė viešųjų įstaigų, kurių funkcijos iš esmės nereikalingos verslui. Valstybės, valdžios sektoriaus darbdavys yra verslas ir gyventojai - to negalima pamiršti. Ir jei tos funkcijos nereikalingos nei verslui, nei gyventojams, tai įstaigų turi būti atsisakyta“, - aiškina „DnB Nord“ finansų analitikė.

Tačiau R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad nors dažnai teigiama, jog yra nereikalingų valstybinių įstaigų, retai sugebama jas įvardinti konkrečiai.

„Verslininkai paprastai sako, kad kuo mažiau valdiningų, tuo geriau, bet jie labai retai nurodo konkretų atvejį, arba jei nurodytų, tada galima ginčytis.

Jei yra kokia nors maisto apsaugos tarnyba, tai aišku, kad ji kai kuriems verslininkams nepatogi, nes reikalauja laikytis tam tikrų standartų. Bet ji gina vartotojų teises, rūpinasi, kad žmonės sveikai maitintųsi ir pan.“, - tvirtina ekonomistas.