- Valdas Kasperavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar prieš šešerius metus Lietuvos gyventojai, turintys santaupų, neblogai uždirbdavo iš bankų mokamų palūkanų už terminuotus indėlius. O prieš aštuonerius metus bankų mokėtos palūkanos dabar atrodo tiesiog fantastiškos, juo labiau kad tada infliacija buvo nedidelė.
Prieš aštuonerius metus, 2009-ųjų sausio mėnesį, didžiausias palūkanas už 1 metų terminuotą indėlį litais mokėjo „Nordea“ bankas – net 11 proc. Tai buvo netikėta, nes šis bankas nebuvo iš tų, kuris siūlytų itin dideles palūkanas. Tuo laikotarpiu konkurencingiausios buvo Ūkio banko, Šiaulių banko ir „Snoro“ banko siūlomos palūkanos, tačiau tą mėnesį net minėti bankai mokėjo mažesnes palūkanas - Ūkio bankas ir Šiaulių bankas po 10,30 proc., „Snoras“ – 10,20 proc.
Turintys santaupų galėjo lengvai uždirbti niekuo nerizikuodami, nes indėliai iki 100 tūkst. eurų apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Kas turėjo susitaupęs daugiau, galėjo indėlius padėti į kelis skirtingus bankus, kad neatsitiktų, kaip garsiam latvių kompozitoriui Raimondui Paului, patikėjusiam „Snorui“ priklausančiam „Latvijas Krajbanka“ apie milijoną eurų (739 tūkst. latų).
2009-aisiais aukštos palūkanos laikėsi ilgai. Didelės jos buvo ir už trumpalaikius indėlius. Tų metų pavasarį Ūkio bankas už 1 mėnesio terminuotą indėlį litais mokėjo 9,10 proc. metinių palūkanų, vasaros pabaigoje „Snoras“ už 1 mėnesio indėlį - 8,70 proc. metinių palūkanų. Tačiau buvo akivaizdu, kad palūkanos ims sparčiai mažėti.
2009 m. pabaigoje „Snoras“ už 1 metų terminuotą indėlį dar mokėjo 8,25 proc. palūkanas.
2010-aisiais bankai palūkanas sumažino drastiškai. Vasario mėnesį patraukliausias palūkanas siūlė Ūkio bankas – 5,70. Po mėnesio jos siekė tik 4,70, o metų pabaigoje – 3,90 proc.
Palūkanos ir toliau mažėjo. 2011 m. rudenį „Citadele“ banke dar buvo galima gauti 3,10 proc. metinių palūkanų, 2012 m. rudenį Šiaulių banke – 3,0 proc.
2013-ųjų rudenį Šiaulių bankas dar mokėjo 1,70 proc. metinių palūkanų už metams padėtą indėlį.
2014 m. rudenį „Nordea“ bankas už 13 mėnesių terminuotą indėlį siūlė 2 proc. metinių palūkanų. Tačiau tai buvo akcija, o tuo metu iš bankų mokamų palūkanų uždirbti jau buvo galima itin menkai.
2015 m. pabaigoje už metų trukmės terminuotą indėlį eurais daugiausia mokėjo „Citadele“ - 1,01 proc.
Dabar nė vienas bankas Lietuvoje (apie kredito unijas šiame straipsnyje nekalbame) už terminuotą indėlį eurais nemoka net 1 procento palūkanų.
Šiuo metu už 1 metų trukmės terminuotą indėlį eurais, sudarant sutartį banko skyriuje, didžiausias palūkanas – 0,80 proc. – moka „Citadele“ bankas. Medicinos bankas siūlo 0,60 proc., Šiaulių bankas – 0,50 proc. metinių palūkanų.
Kiti bankai palūkanų nemoka arba siūlo tik 0,10 proc.
Visada dideles palūkanas mokėjusių "Snoro" ir Ūkio banko nebeliko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas50
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...