- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad laukia sudėtingas ruduo. Naujoji omikron atmaina plinta daug greičiau ir nepaiso sezoniškumo. Būtent todėl dar antradienį šalyje užfiksuota virš 1300 atvejų. Ko tikėtis ir kada skiepytis pastiprinančia doze, LNK komentavo virusologas Saulius Čaplinskas.
Realus užsikrėtusių žmonių skaičius galėtų būti nuo penkių iki dešimties kartų didesnis.
„Mes turime tą antradienio fenomeną – savaitgalį visada būna registruota mažiau atvejų, o antradieniais jų paprastai stipriai šokteli. Realus užsikrėtusių žmonių skaičius galėtų būti nuo penkių iki dešimties kartų didesnis, kaip prognozuoja PSO. Turbūt ir televizijos žiūrovai turės ne vieną atvejį savo artimųjų tarpe, kurie jautė ligos simptomus, atliko greitąjį antigenų testą, o į medikus nesikreipė. Sparčiai auga naujų užsikrėtimo atvejų skaičius“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Omikron atmaina yra labiau atspari vakcinoms, todėl plinta greičiau ir jai negalioja sezoniškumas. Kita vertus, pacientai perserga lengviau ir mažiau jų miršta.
„Net vienas miręs yra jau vienu mirusiu per daug. Dabar turime daug mažesnį nuošimtį sunkiai sergančių žmonių. Tuo ypatinga ši omikron atmaina – ji keturis kartus labiau atspari esamoms vakcinoms ir dėl to plinta daug greičiau, mažiau pasižymi sezoniškumu ir plinta net ir vasaros laikotarpiu, bet ji sukelia daug lengvesnę klinikinę eigą. Čia yra gera žinia. Kadangi daug žmonių susirgs, natūralu, ką ir prognozuoja PSO, kad rudenį turėsime labai sunkų sezoną“, – aiškino virusologas.
S. Čaplinskas siūlo keisti pandemijos suvaldymo taktiką ir vietoje grasinimų suvaržymais rinktis prevenciją.
„Vasara yra vasara, mes visi turime ja pasidžiaugti ir sukaupti kuo daugiau sveikatos, energijos rudeniui. Taip jau sutapo, kad vakar ryte su gerbiamu ministru kaip tik aptarėme šitą problemą ir aš jam siūliau tai, ką vakar po pietų išreiškė PSO. Aš pasiūliau, kad reikia keisti bendravimo su žmonėmis naratyvą. Nuo gąsdinimo eiti prie prevencijos ir kalbėti ne apie tai, kad kažkas turi užsidaryti ar, kad susirgsim. Ne. Reikėtų kalbėti apie tai, kaip apsisaugoti. Pirminė prevencijos priemonė – kad išvengti lytiškai plintančių ligų, reikia naudoti prezervatyvą, kad išvengti apsinuodijimo – plauti rankas, kad neužsikrėsti oru plintančia liga, reikia uždarose patalpose, kur yra daug žmonių, dėvėti medicininę kaukę. Ar tai būtų uždara patalpa, ar uždaras transportas“, – aiškino S. Čaplinskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Svarbu, kad kiekvienas suvoktų, kodėl būtina dėvėti kaukę ir pajutus simptomus izoliuotis.
„Kitas labai svarbus aspektas yra patalpų vedinimas. Dabar tai padaryti paprasčiau, žiemą bus sunkiau. Reiškia, reikia tam ruoštis. Tik tuomet, kai žmogus jaučia, kad turi kažkokių simptomų, reikia, kad jis pats suprastų, kodėl jam nereikia eiti į svečius, į balių ar darbą. Galima dirbti nuotoliniu būdu ir pan.“ – komentavo S. Čaplinskas.
Skiepytis, kaip papuola, nereikėtų. Svarbu sekti PSO rekomendacijas.
„Aš žinau, ką pasakė gerb. Marius Strioga, bet jis nesakė, kad išviso nereikia skiepytis. Jis atkreipė dėmesį, jeigu per dažnai mes skiepysimės ir neįvertinsime ar reikia, ar nereikia, tai galbūt sau net nepadėsime, o kartais net pakenksime. Tyrimų įrodyta – jei žmogus bus išvis negavęs to trečio skiepo, tai tuomet tikimybė, kad jis susirgs, yra penkis kartus didesnė, kad pateks į reanimaciją – 7,5 karto didesnė, kad mirs – keturiolika kartų didesnė. Skiepas nėra panacėja, bet aiškiai padeda net ir šituo atveju“, – teigė virusologas.
Skubantiems gauti ketvirtą skiepą S. Čaplinskas pataria palaukti. Nebent patenkate į pažeidžiamą amžiaus grupę arba sergate sunkiomis ligomis.
„Jeigu tai yra jauni žmonės arba nepatenka į tą amžiaus kategoriją, kur jau primygtinai rekomenduojama nebedelsti, tai dar palaukime. Jeigu turi sunkių ligų, ypač paveikiančių imunitetą, šiems žmonėms jau šiandien reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir galbūt pasiskiepyti ketvirtąja skiepo doze. Visiems kitiems – dar galima palaukti, kokios bus aiškesnės rekomendacijos link rudens. Neabejotina, kad ir jiems vėliau bus išmintinga pasiskiepyti. Dabar dar palaukime“, – sakė profesorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima5
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti1
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis2
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...
-
Įgėlė bitė, įkando gyvatė, įsisiurbė erkė? Įvardijo, kurioms liaudies priemonėms reikia tarti „ne“6
Greitosios pagalbos medikai pastebi, kad ne visi gyventojai žino, kaip elgtis įgėlus bitei, įsisiurbus erkei ar įkandus gyvatei. Sulaukus paprastos bitės įkandimo lemtingos gali būti ir minutės. Taip neseniai nutiko vienam mažamečiui Vilniuje. ...
-
Itin svarbią radiologijos technologo specialybę įgiję absolventai įsidarbina vos pabaigę studijas3
Straipsnis trumpai: – Radiologijos technologas atlieka plataus spektro radiologinius diagnostinius tyrimus: rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), angiografijos, branduolinės medicinos. &nd...