- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pandemija baigėsi, bet COVID-19 niekur nedingo. Pagal oficialų registrą, šiandien netoli puspenkto tūkstančio šalies gyventojų serga COVID-19, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Valstybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas.
– Gripas ar COVID-19 gali mums sukelti didesnių problemų šiais metais?
– Abejoju, ar yra išsiaiškinta, kokia yra ilgalaikė COVID-19 keliama našta. Žinoma, akivaizdžiai matome, kad nesimato ligoninių apgulties. Tas didžiąja dalimi yra nulemta to, kad praktiškai visas pasaulis yra persirgęs šia infekcija. Tačiau tas imuninis kraštovaizdis, kuo žmonės yra persirgę, nėra visiškai suvienodėjęs, todėl labai sunku paskaičiuoti, kuris virusas ilgainiui kels didesnę naštą. Abiem atvejais turime skiepus. Jie galbūt nepasižymi labai efektyvia apsauga nuo užsikrėtimo, tačiau apsaugo nuo sunkesnių ligos atvejų ar nuo mirties. Tokiose šalyse kaip JAV yra visiškai įprasta paskiepyti savo didžiąją dalį populiacijos nuo gripo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– COVID-19 turėjo daug atmainų. Atrodo, kad žmonės nebenori girdėti apie tas atmainas. Mes prisimename tuščias gatves, kurios buvo per pačią pandemiją. COVID-19 jau nebegąsdina žmonių. Ar negali nutikti taip, kad kai žmonės atsipalaiduos per daug, virusas gali mutuoti į kažkokią naują atmainą, kuri ir vėl gali būti grėsminga?
Neįmanoma pasakyti, neįmanoma prognozuoti.
– Kai kalbame būtent apie šį virusą, kuris šiuo metu cirkuliuoja žmonėse, jam yra mažai galimybių evoliucionuoti. Praktiškai visi esame persirgę ir dėl to ta viruso įvairovė yra palyginus ribota. Jei žmogaus imuninė sistema neveikia efektyviai, ji negali pilnai išnaikinti viruso jo organizme. Kartais tokiomis aplinkybėmis susidaro galimybės, kurios leidžia COVID-19 virusui žmogų užkrėsti mėnesių mėnesiais. Jei virusas patiria tam tikrą evoliucinį spaudimą iš žmogaus imuninės sistemos, jis gali pakisti taip, kad likusioje visuomenėje esantis atsakas nebegali jo atpažinti. Manome, kad Omicron palikuonys pateko į žmogų nusilpusia imunine sistema, ir tada po kurio laiko peršoko atgal į žmones. Omicron atrodė skirtingai nuo visų prieš tai cirkuliavusių atmainų. Egzistuoja tikimybė, kad kažkur vyksta analogiškas įvykis. Mes apie tai jau žinome. Neseniai atrasta atmaina B.2.86 yra visiškai analogiškas atvejis. Mes tik nematome, kad tai sukeltų kažkokių, didesnių bėdų. Taip pat žinome, kad virusas yra pakankamai neišrankus, juo gali užsikrėsti beveik visi žinduoliai. Matome tolimesnį, efektyvų viruso perdavimą. Tai reiškia, kad praėjus dešimtmečiams mes galime atsidurti situacijoje, kur virusas, kuris cirkuliuoja žmonėse, visiškai skirsis nuo cirkuliuojančio gyvūnuose.
– Ar šie metai bus ramūs?
– To neįmanoma pasakyti, neįmanoma prognozuoti. Tam reikia žinoti, kuo žmonės yra persirgę, koks efektyvus yra jų sudarytas imuninis atsakas. Abejoju, kad bet kas, kas yra kilę iš Omicron, keltų didesnių bėdų, kurios reikalautų rimtesnės reakcijos iš valstybės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karo medicinos tarnyboje – Paramediko kursas
Šiuo metu Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centre vyksta 39-asis Paramediko kursas ir kompleksinės pratybos. Beveik devynių mėnesių trukmės (35 savaičių) kurse didelis dėmesys skiriamas kariniam pasirengimui ...
-
Medikai primena: plaukite rankas1
Karštis, vaisiai, uogos, daržovės, neplautos rankos, aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas. Šis birželis, pasak infekcines ligas gydančių medikų, beveik nesiskiria nuo ankstesniųjų. ...
-
Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis. Kainyne esančių vaistų skaičius nuolat svyruoja, atsiranda naujų kompensuojamų vaistų, kai ...
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima9
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti7
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę2
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis3
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...