- Madona Lučkaitė, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apsinuodijus skirtingais grybais, pasireiškia skirtingi simptomai, tačiau į juos nereikėtų gilintis, LRT radijui sako klinikinis toksikologas Robertas Badaras.
Anot jo, dažniausiai pagrindiniai simptomai yra vienodi: pykinimas, vėmimas, silpnumas, viduriavimas. Susidūrus su šiais simptomais, reikėtų daryti tai, tvirtina toksikologas, ką lietuviui padaryti labai sunku – ne gydytis pačiam, o pasitikėti sveikatos apsauga.
Vilniuje trečiadienį mirė grybais apsinuodijusi moteris iš Alytaus. Ji į medikus kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po to, kai sumaišiusi žaliąsias ūmėdes su, kaip manoma, blyškiosiomis musmirėmis, apsinuodijo grybais. Pasak R. Badaro, apsinuodijus grybais ir per vėlai kreipusis į medikus, šie dažnai nebegali niekuo padėti.
– Iš informacijos matyti, kad moteris gana pavėluotai kreipėsi į medikus. Ar tai patvirtintumėte?
– Tiesą sakant, taip.
– Ką toks delsimas žmogui reiškia, jei jis iš tiesų apsinuodijo grybais?
– Delsimas baigiasi tragedija. Tai dažnai komplikuoja gydymo eigą, nes gydymas būna pavėluotas.
– Galbūt žmogus, suvalgęs nuodingų grybų, nesijaučia taip blogai? Kokia yra tiesa?
– Dažniausiai vis dėlto jaučiasi blogai. Jeigu tai ne šiaip sunkus, sutrikęs virškinimas (net valgomi grybai gana sunkiai virškinami, tai sunkus maistas, dažnai paūminantis lėtines virškinamojo trakto ligas), jeigu buvo suvalgyti tikrai nuodingi grybai, o jų Lietuvoje yra keletas rūšių, tai jie parodo savo požymius. Jie, tiesą sakant, nėra labai specifiniai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas. Esant tokiems simptomams, nederėtų gydytis patiems, remiantis autoritetais iš gretimos laiptinės ar visagalio interneto. Reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
– Ar suvalgius nuodingų grybų klinikinė eiga paprastai yra skirtinga, priklausomai nuo grybų rūšies, ar vis dėlto kažkuo panaši?
– Iš tiesų simptomai skirtingi, tačiau eiliniam vartotojui nevertėtų gilintis į diagnostikos subtilybes. Jeigu yra blogai, geriau kreiptis į medikus ir daryti tai, ką lietuviui daryti labai sunku, – pasitikėti sveikatos apsauga.
– Kokie grybai, augantys Lietuvoje, patys pavojingiausi?
– Pati pavojingiausia neabejotinai yra blyškioji musmirė.
– Kuo ji išskiria? Kodėl būtent blyškioji musmirė yra nuodingiausia?
– Todėl, kad joje yra toksinų grupė – amatoksinai. Tai keletas junginių, kurie veikia labai klastingai – pasireiškia po kelių ar net keliolikos valandų. Visi „žinovai“ tvirtina, išvirus, įdėjus svogūno, česnako ar dar kažko nuodai suyra. Iš tiesų jie labai atsparūs virimui, džiovinimui ir bet kokiam kitam terminiam paruošimui. Dėl to nuodai išlieka net ir apdorotuose grybuose.
– Išlieka pagrindinis klausimas, kaip žmonės, gyvenantys labai miškingame rajone, kur turbūt visą savo gyvenimą rinko grybus, gali supainioti žalsvąją ūmėdę ir žalsvąja musmirę. Ar jų skirtumai labai konkretūs, ar šie grybai labai panašūs?
– Gal žalsvąją musmirę sunkiau supainioti su ūmėde. Blyškiąją musmirę supainioti lengviau, nes ji keičia savo vaizdą ir kartais ant jų net nebūna musmirėms būdingų taškelių. Ant jaunų grybų nebūna sijonuko.
Nereikia galvoti, kad skirtumai labai aiškūs. Jie įžiūrimi tik specialistų. Be to, būna dvi grybautojų kategorijos: tie, kurie drąsiai renka bet ką ir valgo, ir tie, kurie tiesiog su amžiumi pradeda prasčiau matyti ir tų subtilių skirtumų neįžvelgia. Tada išeina taip, kaip išeina.
– Kaip greitai nuodingas grybas gali žmogų nužudyti? Kiek tai priklauso nuo amžiaus, imuninės sistemos ir kitų sveikatos veiksnių?
– Negydomą net ir labai sveiką idealaus amžiaus (jei toks galėtų būti) žmogų bet kokiu atveju viena blyškioji musmirė nužudytų. Gydymas suteikia galimybių. Jei jis suteikiamas laiku, didžioji dalis žmonių išgyvena.
– Kada tinkamas laikas kreiptis? Ar tai priklauso nuo sveikatos? Jei žmogus nežino, ar tie negalavimai atsirado dėl grybų, vis tiek reikia kreiptis?
– Kalbu apie tuos atvejus, kai atsiranda akivaizdūs požymiai: žmogus vemia, viduriuoja, jam silpna, tačiau jis gydosi visokiomis nesąmonėmis, kurias jam nuoširdžiai ir noriai patarė visi vietiniai žinovai. Jis pas mus patenka tik trečią ar ketvirtą parą, kai jau praktiškai nebėra išeičių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose5
Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, kons...
-
Po nelaimingo atsitikimo savo sūnų atpažino tik iš kojos piršto: visas Danielius buvo subintuotas
Nors liepos 6-ąją Kavarske gyvenanti Puodžiūnų šeima įprastai švęsdavo su visa šalimi, šių metų minėjimas jų atmintyje įstrigs visam gyvenimui. Inga tą vakarą sulaukė kraupios žinios – jos sūnų Danielių nukr...
-
Vilniaus rajono savivaldybė taikys skatinamąsias priemones trūkstamiems gydytojams pritraukti
Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino gydytojų pritraukimui skirtas skatinamąsias priemones. Savivaldybės teigimu, tai apima darbo užmokesčio kompensavimą šeimos gydytojams, rezidentūros studijų kompensavimą bei priedų mokėjimą gydytojams ...
-
Mokslas patvirtino – fizinis aktyvumas yra raktas į ilgesnį gyvenimą1
Seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su geresne sveikata ir ilgaamžiškumu. Vis dėlto, australų mokslininkų tyrimas parodė, kad judėjimo nauda yra net dvigubai didesnė nei buvo skelbta anksčiau. ...
-
Mokslininkai sukūrė nanorobotus, padėsiančius onkologiniams vaistams tiksliai pasiekti auglio vietą1
Sidnėjaus Universitetas ketvirtadienį pranešė, kad jo Nanotechnologijų instituto mokslininkai kuria nanorobotus, kuriuos naudojant vaistai nuo vėžio gali būti suleidžiami tiksliai į tam skirtą vietą. ...
-
Kova su tuberkulioze: skubius skiepus skatina reikalavimai užsienyje1
Tuberkuliozės statistika Lietuvoje vis dar yra grėsminga – 2023 m. duomenimis, fiksuota 619 šios ligos atvejų, 44 iš susirgusiųjų buvo vaikai. Skaičius neramina, nes 2022 m. tuberkulioze sirgo 23 vaikai. Esame viena iš daugiaus...
-
Š. Birutis mano, kad pandemijos metu antivakseriai tapo atstūmimo kultūros aukomis5
Socialdemokratas, kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis tikina – jam nėra priimtina vadinamoji atstūmimo (angl. cancel) kultūra. Politikas mano, jog COVID-19 pandemijos metu prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakiusieji gyv...
-
Projekto „Saugus vaikas“ baigiamasis renginys: mums rūpi vaikų traumų prevencija1
Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo įstaigomis, baigė įgyvendinti projektą SAUGUS VAIKAS, skirtą vaikų traumų prevencijai. Projektas finansuotas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, ...
-
Specialistai: perspėjimai dėl žalos sveikatai rūkančiųjų neveikia, prevencijos taktiką reikia keisti5
Lietuvoje rūkant kas trečiam suaugusiajam, o kas antram nepilnamečiui vartojant elektronines cigaretes, visuomenėje akivaizdžiai vis dar trūksta suvokimo apie alternatyvių tabako ir nikotino gaminių žalą, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys ...
-
Dviejų mažamečių mama vietoje sporto varžybų – į kovą su agresyvios formos vėžiu
Leonetai lapkričio 25 dieną sukako 33 metai. Jokiame gyvenimo etape fiziškai ir emociškai stipri moteris nė nenumanė, kad mintyse suksis didžiausias noras – įveikti vėžį. Jauna moteris, auginanti du mažamečius vaikus, serga itin ...