- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje koronaviruso atvejų šuolis – pirmadienį infekcija patvirtinta 1152 žmonėms, praneša LNK.
Orai šąla, skaičiai auga. Per pastarąją parą koronavirusas pražudė du gyventojus. O nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių nuo COVID-19 buvo 9753 žmonės.
Plačiau apie tai papasakojo medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas.
– Ar jau reikia išsigąsti?
– Visada, kai ateina šaltas metų periodas, reikia turėti omenyje, kad yra didelė tikimybė susidurti su peršalimo ligas sukeliančiais virusais. Prieš pandemiją jų buvo vienu mažiau, dabar turime ir COVID-19.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai, jūs lyginate koronavirusą kaip peršalimo ligą?
– Simptomai yra panašūs į peršalimo ligos. Tačiau iš karto reikia pasakyti, kad jokiais būdais negalima dėti lygybės ženklo tarp gripo ir koronaviruso. Taip, tai tie patys simptomai, tie patys užsikrėtimo būdai, bet pažaida organizmui bei vaistai labai skiriasi. Vaistai yra efektyvūs. Labai svarbu visiems įsiminti, kad reikia kuo greičiau nustatyti, ar tai gripas, ar COVID-19. Abiem atvejais ligos gali būti labai sudėtingos, tačiau vaistai skirtingi.
– Žmonės vis mažiau testuojasi. Anksčiau tik pajutę slogą imdavome testą ir testuodavomės, o dabar testavimosi apimtys kritiškai sumažėjo. Gal reikėtų prisiminti tuos greituosius testus ir jų turėti namuose?
– Taip. Dabar vienas greitasis testas gali pasakyti, ar žmogus turi gripą, ar koronavirusą.
– Ar verta skiepytis?
– Kiekvienas turime įvertinti savo galimą sunkios ligos riziką bei to skiepo baimę. Yra pakankamai patvirtintų duomenų, kad skiepai sumažina sunkios ligos ir mirties tikimybę, ypač tiems, kurie turi nusilpusį imunitetą. Turime įsivertinti savo riziką ir baimes, kurias dažnam kelia tos nepageidaujamos reakcijos į skiepą.
– Koks vaistų nuo COVID-19 efektyvumas sunkiems, vyresnio amžiaus ligoniams?
– Jų efektyvus tikrai geras, tačiau yra vienas bet. Jie turi būti pradėti vartoti kuo anksčiau, tik pradėjus jausti ligos simptomus. Reikėtų namuose turėti testų.
– Tuo labiau, kad ir virusas keičiasi. Pradžioje buvo aišku, kad jei dingsta uoslė, skonis, tai garantuotai bus koronavirusas. Tačiau dabar šis virusas darosi vis mažiau tipiškas, tiesa?
– Vyksta tai, kas ir buvo prognozuota. Virusas suinteresuotas kuo greičiau plisti, bet nesuinteresuotas, kad daug žmonių sunkiai sirgtų, tuo labiau neišgyventų. Sunkiai sergantis mažiau judės, mažiau skleis virusą kitiems. Ta linkme ir vyksta viruso mutacijos. Čia ir yra viena iš bėdų, kalbant apie vakcinos švietimą. Girdėjau tokį posakį, kad mažiau yra daugiau. Kai mažiau specifinės informacijos yra pateikiama, daugiau jos lieka žmonių galvose. Visokie klausimai įneša painiavą daugelio mintyse ir verčia suabejoti skiepų efektyvumu.
– Kokia atmaina dabar vyrauja?
– Atmaina yra omikron palikuonis.
– Prieš omikron buvo daug visokių įmantrių atmainų. Tai, kad apsistojome ties omikron atmaina, yra gera žinia ar ne?
– Gera žinia. Tai reiškia, kad virusas neturi didelio evoliucijos šuolio.
Jei niekas nelankys ligonių, tai galbūt tikrai nepagerins jų būklės.
– Ligoninėse įvestas kaukių nešiojimas bei ribojamas ligonių lankymas. Ar tai bus efektyvu?
– Tai nesustabdys viruso plitimo. Svarbu ir patalpų ventiliacija. Deja, bet manau, kad tam tikri ribojimai bus neišvengiami. Reikia įvertinti balansą. Jei niekas nelankys ligonių, tai galbūt tikrai nepagerins jų būklės.
– Ar kaukės vėl turėtų atsirasti mūsų gyvenime?
– Atsakingam piliečiui, kuris jaučia peršalimo ligos simptomus, būtų labai išmintinga dėvėti kaukę. Taip saugotume ir aplinkinius. Kitose šalyse kaukės jau ir prieš pandemiją buvo savotiška kultūros dalis. Ten žmonėms jau nekyla klausimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maskvoje į ligonines paguldyta dešimtys maistu apsinuodijusių žmonių
Sveikatos apsaugos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Maskvoje dėl įtariamo reto ir itin pavojingo apsinuodijimo maistu protrūkio daugiau kaip 120 žmonių kreipėsi į medikus, o mažiausiai 30-čiai prireikė intensyviosios slaugos. ...
-
Medikams pasitaikė išskirtinis atvejis: gelbėjo anafilaksinio šoko ištiktą vaiką
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) pasidalijo retai jų kasdienybėje pasitaikančia gelbėjimo istorija. ...
-
Trūksta žodžių: nuo perdirbto maisto kasmet pasaulyje miršta keli šimtai tūkstančių žmonių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad dėl perdirbto maisto kasmet pasaulyje miršta keli šimtai tūkstančių žmonių. Apie tai, kas yra tas perdirbtas maistas ir kokį mes jį galime sutikti, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus...
-
Naujasis Santaros klinikų vadovas: prioritetai – darbo užmokesčio augimas ir krūvių mažinimas5
Naujai išrinktas Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša sako, kad vienas pagrindinių jo veiklos prioritetų šioje kadencijoje – darbuotojų užmokesčio atskirties ir darbo krūvių mažin...
-
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų5
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacientams efektyvų ir šiuolaikišką gydymą. Greičiau įtraukti naujus vaistus į kompensavimo sistemą le...
-
Seimas svarstys, kokie darbuotojai mokyklose gali teikti specialiąją pedagoginę pagalbą3
Seimas Švietimo įstatyme ketina konkrečiai nurodyti, kokie darbuotojai mokyklose gali teikti specialiąją pedagoginę pagalbą, t.y. specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai ir surdopedagogai. ...
-
Seimui leidus medicinos įrangos instrukcijas anglų kalba, iš opozicijos – kritika9
Į Lietuvą tiekiamos medicinos įrangos ar priemonių instrukcijos apie jų naudojimą ir priežiūrą galės būti pateikiamos ir vien tik anglų kalba. ...
-
Namuose atliekamas grožio paslaugas rinkitės atsakingai: dėl nehigieniško darbo sulaukė ir policijos2
Grožio paslaugų veikla – tai viena iš veiklos rūšių, kurioms būtina turėti ne tik leidimą-higienos pasą, bet jos turi būti teikiamos atitinkamos paskirties patalpose. Kiekvienais metais Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (N...
-
Šiemet kraujo neatlygintinai davė 2 tūkst. daugiau žmonių nei pernai
Per pirmus penkis šių metų mėnesius kraujo neatlygintinai davė 2 tūkst. daugiau žmonių nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį pranešė Nacionalinis kraujo centras. ...
-
Šokiravo žinia, kad tyrimo teks laukti daugiau nei trejus metus: maniau, kad gydytojas juokauja41
Miego sutrikimų tyrimo Kauno klinikose tenka laukti beveik ketverius metus, tokia žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinęs gyventojas papiktino visuomenę. Tuo tarpu, privačiose klinikose tyrimas atliekamas po mėnesio. Viešąja ...