Kviečia pasitikrinti širdį, bet laukti gali tekti daugiau nei pusmetį: trūksta kardiologų?

Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Nors sąmoningumo rūpintis sveikata mūsų visuomenėje dar tikrai trūksta, medikai džiaugiasi, kad atnaujinus širdies ligų prevencinę programą norinčiųjų pasitikrinti širdį skaičius išaugo. Deja, iš turinčiųjų galimybę pasinaudoti prevencine programa, 2023-iaisiais ja pasinaudojo tik pusė.

„Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didžiulis. Nusineša beveik pačią didžiausią dalį visų kitų mirtingumo priežasčių ir vidutiniškai sudaro 56,1 proc.“, – tvirtino gydytoja kardiologė Jolita Badarienė.

Norint sumažinti mirtingumą, pernai suvienodintas nuo širdies ir kraujagyslių ligų tikrinamų vyrų ir moterų amžius. Anksčiau moterys tikrintos nuo 50-ies, vyrai – nuo 40 metų. Dabar visi tikrinami vienodai.

„Tiek vyrai, tiek moterys nuo 40 iki 60 metų. Kitaip sakant, iki 61-ojo gimtadienio. Jeigu nori, jeigu gali, jeigu juos pakviečia, jie sutinka – gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti pagal šitą programą“, – sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

„Ši programa yra pradėta specialiai gana jaunai pacientų grupei nuo 40 metų, nes tai yra amžius, kada dar galime užkirsti kelią širdies kraujagyslių ligoms“, – pabrėžė šeimos gydytojas Paulius Jacevičius.

Anksčiau programoje dalyvaudavo apie 300 tūkst. žmonių.

„Pasikeitus programai, pajauninus tikslinės populiacijos amžių, susidomėjimas buvo milžiniškas. Sudalyvavo beveik 400 tūkst. asmenų – beveik trečdaliu daugiau nei 2022 metais“, – sakė J. Grigarienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto, net ir itin paaugus skaičiams – besitikrinančiųjų vis dar per mažai.

„Antplūdis didelis, bet jis vis tiek nėra pakankamas. Tikslinės populiacijos asmenų skaičius Lietuvoje, kas galėtų sudalyvauti prevencinėje programoje, yra 800 tūkst. žmonių. Iš jų sudalyvavo pusė, grubiai skaičiuojant“, – nurodė VLK atstovė J. Grigarienė.

Tačiau tik tikrinantis sveikatą galima užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

„Tikrai skatinčiau tuos, kas dar nepasitikrino, neužsiregistravo – nepatingėti ir užsirašyti pas savo šeimos gydytoją, sudalyvauti šioje prevencinėje programoje“, – ragino J. Grigarienė.

Pacientai laukia tris–keturis mėnesius, kartais net pusę metų, o kai tokios didelės eilės – žmonėms sunkoka ir planuotis.

Pati programa susideda iš kelių etapų.

„Pirmas etapas – paciento paruošimas šiai programai. Tai – tyrimų atlikimas, kardiogramos išrašymas, duomenų, svorio įvertinimas. Tada, jei pacientas atitinka programos kriterijus, juos nukreipiame kardiologo konsultacijai“, – pasakojo šeimos gydytojas P. Jacevičius.

Visgi pas kardiologą patekti ne taip ir lengva. Žmonės skundžiasi, kad vizito tenka laukti ilgai. Vieniems tenka laukti mažiausiai tris, o kitiems – net devynis mėnesius.

Pasak medikų, ilgų eilių priežastis – kardiologų trūkumas.

„Geriau būtų, jei trumpiau lauktų, kaip buvo norėta pradžioje, bet matome, kad to masto neatitinkame. Neturime tiek daug specialistų“, – aiškino gydytoja kardiologė J. Badarienė.

„Kardiologų, teikiančių šią programą, yra nedaug. Eilės tikrai pakankamai didelės. Pacientai laukia tris–keturis mėnesius, kartais net pusę metų, o kai tokios didelės eilės – žmonėms sunkoka ir planuotis“, – antrino P. Jacevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių