Kraujo trūkumas gąsdina medikus

Gegužę smarkiai išaugęs donorų kraujo ir jo komponentų poreikis ištuštino Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo, aptarnaujančio viso Panevėžio krašto ligonines, atsargas.

Sukaupti atsargų nepavyksta

Jau antras mėnuo šio centro darbuotojai gyvena tarsi ant adatų – gydymo įstaigoms atiduoda visą tuo metu turimą kraują, pasilieka tik vieną kitą maišelį ypač skubiems atvejams.

„Vakar ryte beveik visą kraują atidavėme Respublikinei Panevėžio ligoninei. Maždaug 12 valandą nakties turi būti iš donorų paimto kraujo tyrimų atsakymai. Tada vėl turėsime šiek tiek kraujo. Tačiau sukaupti atsargų, kad nereikėtų nerimauti, nepavyks. Trūksta donorų“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio kraujo centro direktorė Rita Vaitkienė.

Trūksta donorų

Gegužės mėnesį kraujo davė daugiau kaip 600 donorų. Kad būtų patenkinti gydymo įstaigų poreikiai ir sukaupta šiek tiek atsargų, reikėtų, kad kraujo duotų gerokai daugiau donorų.

Pasak R.Vaitkienės, pastaruoju metu labai sumažėjo tiek nemokamų, tiek mokamų kraujo donorų.

Direktorė lygina, kad anksčiau, pavyzdžiui, per vieną išvyką į Rokiškio rajoną, kraujo paimdavo iš 60–80 donorų, o dabar parsivežė vos 30 donorų kraujo.

Neseniai į Biržus išvykę Kraujo centro medikai sulaukė tik 18 donorų. Apie planuojamas donorystės akcijas gyventojai iš anksto visada informuojami ir kviečiami dalyvauti.

Savanoriai už automobilių valytuvų užkiša lankstinukus, viešosiose vietose kabina plakatus.

Tačiau pastaruoju metu dovanojančiųjų kraujo mažėja, o jo poreikis auga.

Donorų kraujo reikia chirurginių operacijų, traumų komplikuoto gydymo atvejais.

Kartais reikalingas kraujo perpylimas sergantiesiems širdies, skrandžio, žarnyno, onkologinėmis ligomis.

Prognozuoti kraujo poreikį sudėtinga, nes nežinia, kada įvyks nelaimės kelyje ar buityje, paūmės sergančiųjų lėtinėmis ligomis būklė ar padaugės sudėtingesnių operacijų.

Todėl Panevėžio kraujo centras visada stengiasi turėti kraujo rezervą.

Tais atvejais, kai centras neturi galimybės ligoninėms duoti reikiamos grupės kraujo arba apskritai nebeturi jokių atsargų, kreipiasi į Nacionalinį kraujo centrą. Tačiau, pasak R.Vaitkienės, pastaruoju metu ir jis negali pasidžiaugti donorų gausa.

Atvyksta į vietą

Panevėžio kraujo centras prašo gyventojų atjausti sunkius ligonius, susimąstyti apie tai, kad bet kada kraujo gali prireikti jiems patiems ar jų artimiesiems, bei dovanoti jo.

Jeigu įstaigose, bendrovėse yra norinčiųjų duoti kraujo, medikai patys atvyksta į vietą.

Kaip rodo pastarųjų kelerių metų patirtis, mažiausiai donorų jie randa valdiškose institucijose.

Pavyzdžiui, maždaug prieš metus apsilankę Panevėžio savivaldybėje, centro darbuotojai parsivežė vos kelių valdininkų kraujo.

Jų kolegos, nepanorę tapti donorais, teisinosi įvairiais negalavimais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gena

Gena portretas
Kad Lietuvoje yra ir mokamų donorų, man tikra naujiena. Paskutiniu metu propoguojama tik mokama donorystė, bet medicinos bizniui apsimoka ir pirkti kraują. Tuomet, aišku, papildomai ieškoma ir kvailių... Bet vis tik būtų įdomu sužinoti, kas tie mokami donorai. Aš, pavyzdžiui, taip pat galėčiau kas 2-3 menesius duoti kraujo (nuolatos jį duodant, jis lengvai atsistato), jei už tai gaučiau papildomą šimtinę. O jei įkalbinčiau duoti visą šeimą - žiūrėk per metus ir atostogom surinktume.

emigracija

emigracija portretas
emigracija rajonuose, is ko jau bepaimsi kraujo?

Hm

Hm portretas
Panašu, kad mokamų donorų sumažėjo dėl išsilaksčiusių po užsienius, o nemokamų - todėl, kad net valstybinės pensijos ilgamečiai nemokami donorai nebeverti. Nors iš tikrųjų apmokamų donorų Lietuvoje iš viso nėra. Civilizuotose valstybėse nemokamas donoras gauna sumą kraujui atstatyti, kurios pakanka pietums restorane. Tai vadinama nemokama donoryste, nes parduodamo kraujo dozės kaina kur kas didesnė. Todėl galim didžiuotis - mūsuose visi donorai nemokami! Tik vieni labiau, o kiti mažiau.
VISI KOMENTARAI 3

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių