- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per metus Lietuvoje atliekamos 15–20 kepenų transplantacijų, tačiau jų laukiančiųjų yra penkis kartus daugiau. Nemažai šių žmonių transplantacijos operacijos šiuo metu negalima atlikti dėl medicininių priežasčių. Vis dėlto po tam tikro gydymo neretai jie tampa aktyviais recipientais.
Trūksta visame pasaulyje
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, kepenų transplantacijos šalyje laukia 97 pacientai, iš jų 62 – laikinai nerecipientai (jiems šiuo metu atlikti transplantacijos dėl medicininių priežasčių negalima). Santaros klinikose kasmet atliekama apie dešimt kepenų persodinimo operacijų. Šiose klinikose tokios operacijos laukia šešiolika aktyvių recipientų, dar 37 – laikinai nerecipientai.
Sulaukusieji transplantacijos jaučiasi tarsi gavę dovaną, o kaip gyvena tie, kurie turi laukti toliau?
Visame pasaulyje donorų organų trūksta, jų laukiančių pacientų yra gerokai daugiau nei donorų. Todėl apie organų donorystę daug kalbama, vykdoma švietėjiška veikla, kad žmonės sutiktų po mirties dovanoti organus transplantacijai, kad būtų galimybė tinkamus organus persodinti ir sunkūs ligoniai sulauktų vilties pasveikti. Gydytojai, panaudodami medicinos mokslo žinias, deda daug pastangų, kad pacientai sulauktų transplantacijos – atlieka sudėtingas procedūras, kurios paciento neišgydo, tačiau suteikia galimybę laukti ilgiau ir yra tarsi tiltas į transplantaciją. Transplantacijos laukimo laikas – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Intervencinės radiologijos nauda
Intervenciniai radiologai yra neatsiejama Santaros klinikų daugiadalykės organų transplantacijos komandos dalis. Atlikdami minimaliai invazines intervencinės radiologijos procedūras, panaudodami inovatyvius metodus, šie medikai dalyvauja pacientus ruošiant transplantacijai, organų persodinimo metu ir prasidėjus komplikacijoms.
Šiuolaikinė intervencinė radiologija nepaliauja manęs stebinti – ji yra tik per žingsnį iki robotinės medicinos.
Intervencinių radiologų darbas grindžiamas vaizdinimu, t.y. pasitelkiant ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą.
"Šiuo metu Santaros klinikose sukurta intervencinės radiologijos infrastruktūra ir komanda gali atlikti visas reikalingas diagnostines ir gydomąsias procedūras prieš ir po organų transplantacijų. Jos atliekamos minimaliai invaziniais metodais, pagerinant paciento gyvenimo kokybę, paspartinant sveikimą", – pažymi Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė Aistė Kielaitė-Gulla.
Kai pacientų sveikatos būklė yra tokia, kad gyvybę galėtų išgelbėti tik kepenų transplantacija, tačiau jos negalima atlikti dėl didelės patologijos kepenyse, intervenciniai radiologai atlieka gydomąsias procedūras, sumažinančias patologiją, kad pacientai galėtų būti įrašyti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašus. Tai gali būti kepenų židinių embolizacija (kai užkemšamos kepenų auglį maitinančios kraujagyslės), židinių sunaikinimo procedūros karščiu ar šalčiu arba kepenų biopsiją atliekant be pjūvio – kateterį į kepenis įvedant per kaklo veną. Tokios procedūros būtų neįmanomos be intervencinių radiologų kompetencijų.
Pacientus ruošiant transplantacijai galimi ir kiti gydymo metodai. Tai gali būti vėžinių ląstelių naikinimo procedūros, kurioms naudojamos itin mažos adatos chemopreparatų įsotintoms mikrodalelėms (dažniausiai apie 0,1–0,2 mm skersmens) arba radioaktyvioms medžiagoms į naviką suleisti. Tam reikalingas itin tikslus adatos dūris, kad nebūtų pažeisti aplink esantys audiniai ir organai.
Būtinas didelis tikslumas
Intervenciniai radiologai talkina ir transplantacijos metu ar po jos gydant komplikacijas po transplantacijų. Paciento gyvybei grėsmingas būkles gydyti padeda intervenciniai radiologai: kai užsikemša kepenis maitinančios kraujagyslės, trombai ištirpdomi suleidžiant medikamentų tiesiai į juos arba specialiais zondais ištraukiami ir taip atkuriama kraujotaka. Šioms procedūroms atlikti būtinas tikslumas ir tai galima atlikti tik panaudojant intervencinių radiologų naudojamas inovatyvias metodikas.
Kaip pažymi Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas Artūras Samuilis, šiame centre aukščiausios kvalifikacijos radiologijos specialistų naudojamos vaizdinimo priemonės talkina ir donorystės, ir transplantacijos procesuose. Ir gydomosios, ir diagnostinės procedūros atliekamos itin tiksliai. Tai ypač svarbu sudėtingiausias operacijas kenčiantiems pacientams. Minimaliai invazinės procedūros yra tausojančios, po jų sveikstama greičiau.
"Šiuolaikinė intervencinė radiologija nepaliauja manęs stebinti – ji yra tik per žingsnį iki robotinės medicinos", – sako Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Marius Kurminas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip atskirti gripą, COVID-19 ir paprastą peršalimą?
Šaltuoju sezonu dažnai sergame, tačiau pamirštame, kad, pajutus pirmuosius simptomus, tereikia sustoti ir pailsėti. Apie žiemą lydinčias ligas ir kaip jas atskirti – LNK žurnalisto pokalbis su Antakalnio poliklinikos šeimos gy...
-
Penkiose Vilniaus rajono ambulatorijose grąžinami laboratoriniai tyrimai
Rudaminos, Juodšilių, Kalvelių, Skaidiškių ir Pagirių ambulatorijose gyventojai ir vėl galės atlikti laboratorinius tyrimus, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...
-
Kauno klinikos ruošėsi pacientų antplūdžiui: ar susitvarkė su krūviu?4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos ruošėsi didesniam pacientų srautui sausio 8–9 dienomis. Perkeliant LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, šiomis dienomis skubią pagalb...
-
Pristato naują elektroninį leidinį: atsakys į svarbiausius klausimus pacientams
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sukūrė naują elektroninį leidinį, skirtą padėti pacientams geriau suprasti savo teises ir galimybes sveikatos priežiūros srityje bei suteikti atsakymus į dažniausiai užduodamus kl...
-
Autistiškos mergaitės mama: kartais atrodo, kad ne aš ją gelbėju, o ji mane2
Dovilės Gvazdaitienės kelias į autizmo temą prasidėjo nuo asmeninės patirties – prieš šešerius metus jos dukrai diagnozavus autizmą, šeimai teko persvarstyti daugybę gyvenimo aspektų. Ši patirtis paskatino ją ...
-
Būkite saugūs: į ką svarbu atkreipti dėmesį jungiantis prie e.sveikata portalo?5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Registrų centras (RC) skatina išlikti budriais ir atkreipti dėmesį į duomenų saugumą internete. Vis pasitaikant pranešimų, kad vartotojai jungiasi prie netikrų, suklastotų E. sveikatos svetainių, ...
-
Skubi pagalba: kada teks susimokėti?11
Kas pacientui atrodo skubu, ne visada sutampa su tuo, kas apibrėžta kaip pirmosios būtinos pagalbos sąvoka. Kada reikia skubėti į skubią pagalbą, o kada pakanka šeimos gydytojo, papasakojo Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Juliu...
-
Pavojaus signalai: keičiasi jaunimo senieji įpročiai
Atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvos paauglių rankose tabako cigaretes keičia elektroninės cigaretės, o alkoholį – receptiniai raminamieji ir migdomieji vaistai. Tiesa, juos paaugliai vartoja be gydytojų paskyrimo. ...
-
Svarbu žinoti: keičiasi šių tablečių išdavimo tvarka2
Baigiasi prieš ketverius metus žmonėms išdalintų kalio jodido tablečių galiojimo laikas, todėl bus dalijamos naujos, kurios galios septynerius metus. Įdomu tai, kad į šimto kilometrų spindulio aplink Astravo atominę elektrinę pa...