- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Planinių operacijų apimtys pradėjo augti, kai prasidėjo vakcinavimas nuo COVID-19 infekcijos ir ėmė mažėti sunkiai sergančiųjų, gydomų stacionare, skaičius. Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų, o pacientai noriai grįžta į poliklinikas. Chirurgas primena, kaip pasiruošti operacijai bei kaip greičiau po jos atsigauti.
„Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų. Karantino metu buvo atliekamos daugiausiai tik neatidėliotinos operacijos ir operacijos dėl onkologinės ligos. Švelnėjant karantinui, pirmiausiai sugrįžo dienos chirurgijos operacijos – išvaržų plastikos ir tulžies pašalinimo operacijos“, – apie šiandienines aktualijas ligoninėje pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas Justas Žilinskas.
Jo teigimu, siekiant geriausių gydymo rezultatų būtina tinkamai pasiruošti prieš operaciją – atsisakyti žalingų įpročių, sportuoti, koreguoti mitybą. Onkologine liga sergančiam ir išsekusiam pacientui ji paskiriama likus 2-4 savaitėms iki operacinio gydymo.
„Subalansuota mityba ypač svarbi esant mitybos nepakankamumui, kai pacientas dėl ligos suvartoja nepakankamą maisto kiekį. Mitybos nepakankamumą parodo normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI) ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį“, – pažymi pilvo chirurgas.
Mitybos nepakankamumas – grėsmė operacijos rezultatams
Pasak chirurgo J. Žilinsko, esant nepakankamos mitybos būklei išsekusių pacientų organizme ženkliai sumažėja statybinių medžiagų resursų, kurie reikalingi sveikimui pooperaciniu laikotarpiu, todėl po operacijos didėja komplikacijų ir infekcijų rizika, ilgėja žaizdų gijimo laikas, pacientui daugiau laiko tenka praleisti ligoninėje. Siekiant išvengti prastesnių operacijos rezultatų, rekomenduojama kaip įmanoma anksčiau, priešoperaciniu laikotarpiu, optimizuoti paciento mitybą bei kūno svorį.
Mitybos nepakankamumu gali sirgti net ir iš pirmo žvilgsnio normalaus kūno svorio žmonės, todėl ši liga, mediko teigimu, dažnai tampa tarsi nematoma. Diagnozei patvirtinti svarbu įvertinti paciento svorio pokytį pastaraisiais mėnesiais bei suvalgomo maisto kiekį paskutinę savaitę.
„Norint pasiekti geresnių rezultatų, rekomenduojame medicininės paskirties gėrimus, kurie yra praturtinti baltymais, angliavandeniais, riebalais, omega-3 riebiosiomis rūgštimis, vitaminais, skaidulomis ir mineralinėmis medžiagomis. Prieš operaciją 2 valandas vengiant badavimo, streso, skiriame gėrimus su angliavandeniais. Šiuos medicininius gėrimus rekomenduojama vartoti tiek prieš operacijas, tiek pooperaciniu laikotarpiu. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šie gėrimai sumažina pooperacinio laikotarpio komplikacijas, pacientas greičiau sveiksta ir grįžta į normalų gyvenimą“, – pažymi chirurgas J. Žilinskas.
Sveikimo procesui ne mažiau reikšmingas laikas iškart po operacijos. „Pacientui rekomenduojama tą pačią dieną po operacijos stotis ir vartoti skysčius, o kitą dieną skirti „skystą“ dietą. Tokiu būdu pacientai greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą“, – kalba medicinos specialistas.
Pagrindinės pacientų klaidos pagal chirurgą
Po ligos pacientui reikia daug maistingų medžiagų: gerųjų riebalų, baltymų ir kompleksinių angliavandenių. Žmogui po ligos ar operacijos dažnai sutrinka virškinimo veikla, kamuoja prasta psichologinė savijauta, prarandamas apetitas, dėl to gali grėsti mitybos nepakankamumas. Tuomet pacientui, pasak pilvo chirurgo, jau reikia papildomo subalansuoto visaverčio maitinimo, kuriame būtų tiek riebalų, tiek angliavandenių, o visų svarbiausia – baltymų, kurie yra pagrindinė statybinė medžiaga.
„Kai pacientas viduriuoja, vemia, mažai valgo ar badauja, reikėtų galvoti apie papildomo maitinimo įvedimą. Jei po ligos nustatomas mitybos nepakankamumas ar jo rizika, reikia skirti papildomą maitinimą – tai galėtų būti tiek medicininės paskirties gėrimai, kurių galima įsigyti vaistinėse, tiek enteriniai mišiniai ar mityba į veną“, – aiškina chirurgas J. Žilinskas.
Anot jo, badavimas prieš operaciją ar po jos yra nerekomenduojamas. Badaujant kūnas atsiduria stresinėje situacijoje – tuomet nevyksta gijimo procesas, prarandama svarbiausia statybinė medžiaga – baltymai, dėl to ima nykti raumeninė masė, sumažėja miokardo (širdies raumens) galingumas, mažėja ištvermė, blogėja kvėpavimo funkcija.
„Mažėjant raumeninei masei po ligos ar operacinio periodo, prastėja gyvenimo kokybė. Todėl reikėtų ne tik nebadauti, bet ir į savo kasdienybę įtraukti bent minimalius fizinius pratimus raumenų stiprinimui, juos derinti su pilnaverte mityba. Jei žmogus visiškai išsekęs, rekomenduojama mankštą atlikti su kineziterapeuto pagalba. Reabilitacija po ligos ar operacijos yra tokia pati svarbi kaip ir mityba“, – komentuoja pilvo chirurgas J. Žilinskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Proveržis: šią grėsmingą ligą gydys žymiai paprasčiau
Širdies nepakankamumas – dažna ir grėsminga diagnozė, tačiau medikai turi gerų žinių – pasiektas gydymo proveržis. Santaros klinikos pradėjo taikyti naują procedūrą, implantuodami specialius spaustukus per kateterį, be jokio pj...
-
Sportas – be streso ir savęs alinimo
Tyrimai rodo, kad sportuodami kai kurie žmonės patiria nepatogumą, gėdą dėl savo kūno, nuolat tikrina savo atvaizdą veidrodžiuose ar kitaip kontroliuoja savo išvaizdą. Taip dažniau elgiasi žmonės, jaučiantys kūno svorio stigmą, nepasitik...
-
Po vėžio operacijos – nežinia: Simona Milinytė prabilo apie miglotą ateitį
Dainininkė ir aktorė Simona Milinytė išgyvena sunkias akimirkas. Po Los Andžele atliktos sudėtingos žarnyno vėžio operacijos gijimas – ypač sunkus, o ramybės neduoda ir drastiški mitybos pokyčiai. Pokalbyje su LNK.lt Simona papas...
-
Ilgalaikis stresas keičia žmogaus kūną ir mintis: kaip su tuo kovoti?
Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos...
-
Lietuvą masiškai apniko klastingi kraujasiurbiai: iki pandemijos – vienas žingsnis?
Lietuvą masiškai apniko blakės. Taip nutiko dėl to, kad lietuviai ėmė vis daugiau keliauti, o neapsižiūrėję šių greit plintančių kraujasiurbių parsiveža namo. Kasmet blakių skaičiai šokteli daugiau nei 20 proc. Specialistai...
-
Mokslininkai ragina keisti požiūrį į nutukimą: remtis reikia ne vien KMI rodikliu1
Mokslininkai siūlo pradėti kitaip žiūrėti į nutukimą ir jo nebediagnozuoti remiantis vien kūno masės indeksu (KMI). Žurnale „The Lancet“ teigiama, kad nustatant bendrą paciento sveikatos būklę daug naudingesnis yra kitas rodiklis &ndas...
-
Pernai paaukota daugiausia kraujo Lietuvos donorystės istorijoje1
Praėjusiais metais neatlygintinai paaukota daugiausia kraujo šalies donorystės istorijoje, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras (NKC). ...
-
Apsinuodijimas smalkėmis – žiemos pavojus
Šaltuoju metų sezonu stebimas žmonių, apsinuodijusių anglies monoksidu (smalkėmis), skaičiaus padidėjimas. Anglies monoksidas (CO) – bespalvės, bekvapės, beskonės, nedirginančios dujos, šiek tiek lengvesnės už orą, tad apsinuo...
-
Pasveikę neskubėkime grįžti į įprastą ritmą
Gyvenant spartaus tempo laikais, kai nuolat siekiame greitų rezultatų, net sveikata tampa lenktynių dalimi: susirgę stengiamės kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į įprastą ritmą. Sveikatos specialistai primena, kad ne visada sveikimą galima paskub...
-
Reta liga – 100 lietuvių genuose
Friedreicho ataksija – genetinė liga, būdinga europiečiams. Vakarų Europoje atlikti skaičiavimai ir tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 šia liga sergančių žmonių. Tačiau nei šie žmonės...