- LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje išlieka pažymos, kurias psichiatrai išduoda vairuotojams ar medžiotojams, tačiau civilizuotuose kraštuose taip nedaroma, LRT RADIJUI sako psichiatras Dainius Pūras.
Anot jo, Lietuvoje vyraujanti sistema siekia caro laikus, psichiatrija priklausoma nuo vaistų, o žmonės vis dar uždaromi į pensionus.
Čia ir prasideda problemos, nes psichiatrijos ypatumas tas, kad kai kurios valstybės psichiatriją nori naudoti kaip represijos įrankį, perleisti jai žmonių socialinės kontrolės funkciją, LRT RADIJUI sako psichiatras Dainius Pūras, komentuodamas Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasisakymą, kad Lietuvoje mažėja psichikos negalią turinčių asmenų diskriminacija.
„Psichiatrai, padarykite, kad čia nebūtų kokių nors nusikaltimų. Arba – psichiatrai, užtikrinkite, kad tie, kurie vairuoja ir medžioja, netraiškytų ar nešaudytų kitų. Noriu pasakyti, kad civilizuotuose kraštuose psichiatrai tokių pažymų neišduoda“, – ironizuoja D. Pūras.
O Lietuvoje, anot jo, išlieka visos pažymos, ir nežinia, kieno čia didesnė problema – ar visuomenės, ar valdžios, ar psichiatrų profesinės grupės. Be to, pastebi psichiatras, kas būtų jei psichiatrų profesinė grupė atsisakytų tokias pažymas išduoti, tarkim, asociacija praneštų, kad nuo kitų metų sausio pirmos tokios nesąmonės nedarys.
„Sistema labai sena – sovietinė ar apskritai iš caro laikų, o absoliuti dauguma lėšų, skirtų psichikos sveikatos priežiūrai, nusėda atskiros psichiatrijos ligoninėse ir tuose garsiuose internatuose, dabar vadinamuose pensionatais. Bet tai tos įstaigos, kuriose žmones uždaro“, – pabrėžia D. Pūras.
Jo teigimu, Europoje permainos prasidėjo gana greitai, po Antrojo pasaulinio karo. Tada dauguma Europos valstybių nutarė, kad negalima savo piliečių laikyti uždarytų – reikėtų juos išmokyti gyventi laisvėje: „Tai bendruomeninės paslaugos. Jie gyvena keturiese ar šešiese kokiame „group home“, kiekvienas turi savo kambarį, yra bendra virtuvė. Kartais su jais pabendrauti ateina socialinis darbuotojas, ir visi laimi.“
D. Pūro įsitikinimu, tai geriau ir visuomenei, ir pigiau, ir patiems žmonėms geriau, nes jie gyvena laisvėje, mokosi atsakingai elgtis.
D. Pūro nuomone, Lietuvos psichiatrija tapo pernelyg priklausoma nuo vaistų: „Seniai įrodyta, kad vaistai nėra pagrindinis gydymo būdas. Mano apytiksliais skaičiavimais, psichiatrijos sistemai per metus skiriama apie 200 mln. eurų. Kaip sakiau, dauguma įstaigų tą stigmą ir diskriminaciją tik didina.“
Pasak psichiatro, didelėms psichiatrijos ligoninėms reikia daug pinigų, o kuo didesnė ligoninė, tuo labiau ji vertinama. „Lietuvoje padaroma gudrybė, vyrauja saviapgaulė. Prieš kelis metus beveik visos psichiatrijos ligoninės buvo prie ko nors prijungtos. Pavyzdžiui, ligoninė Švėkšnoje prijungta prie vienos iš Klaipėdos ligoninių“, – tikina pašnekovas.
D. Pūras teigia, kad dėl tokio prijungimo ligoninė dingsta iš sąrašo: „Sistemos gynėjai sako – dabar pas mus nebe vienuolika, o tik dvi psichiatrijos ligoninės, tik Naujojoje Vilnioje ir Vasaros gatvėje, visos kitos išnyko. Tiesa ta, kad jos neišnyko, viskas kaip buvę, jos tik tapo filialais ir statistikoje buvo paslėptos. Tačiau žmones ir toliau iš Skuodo veža į Švėkšną, kaip ir anksčiau.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maskvoje į ligonines paguldyta dešimtys maistu apsinuodijusių žmonių
Sveikatos apsaugos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Maskvoje dėl įtariamo reto ir itin pavojingo apsinuodijimo maistu protrūkio daugiau kaip 120 žmonių kreipėsi į medikus, o mažiausiai 30-čiai prireikė intensyviosios slaugos. ...
-
Medikams pasitaikė išskirtinis atvejis: gelbėjo anafilaksinio šoko ištiktą vaiką
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) pasidalijo retai jų kasdienybėje pasitaikančia gelbėjimo istorija. ...
-
Naujasis Santaros klinikų vadovas: prioritetai – darbo užmokesčio augimas ir krūvių mažinimas5
Naujai išrinktas Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša sako, kad vienas pagrindinių jo veiklos prioritetų šioje kadencijoje – darbuotojų užmokesčio atskirties ir darbo krūvių mažin...
-
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų5
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacientams efektyvų ir šiuolaikišką gydymą. Greičiau įtraukti naujus vaistus į kompensavimo sistemą le...
-
Seimas svarstys, kokie darbuotojai mokyklose gali teikti specialiąją pedagoginę pagalbą3
Seimas Švietimo įstatyme ketina konkrečiai nurodyti, kokie darbuotojai mokyklose gali teikti specialiąją pedagoginę pagalbą, t.y. specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai ir surdopedagogai. ...
-
Seimui leidus medicinos įrangos instrukcijas anglų kalba, iš opozicijos – kritika9
Į Lietuvą tiekiamos medicinos įrangos ar priemonių instrukcijos apie jų naudojimą ir priežiūrą galės būti pateikiamos ir vien tik anglų kalba. ...
-
Namuose atliekamas grožio paslaugas rinkitės atsakingai: dėl nehigieniško darbo sulaukė ir policijos2
Grožio paslaugų veikla – tai viena iš veiklos rūšių, kurioms būtina turėti ne tik leidimą-higienos pasą, bet jos turi būti teikiamos atitinkamos paskirties patalpose. Kiekvienais metais Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (N...
-
Šiemet kraujo neatlygintinai davė 2 tūkst. daugiau žmonių nei pernai
Per pirmus penkis šių metų mėnesius kraujo neatlygintinai davė 2 tūkst. daugiau žmonių nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį pranešė Nacionalinis kraujo centras. ...
-
Šokiravo žinia, kad tyrimo teks laukti daugiau nei trejus metus: maniau, kad gydytojas juokauja41
Miego sutrikimų tyrimo Kauno klinikose tenka laukti beveik ketverius metus, tokia žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinęs gyventojas papiktino visuomenę. Tuo tarpu, privačiose klinikose tyrimas atliekamas po mėnesio. Viešąja ...
-
Psichikos sveikatos stiprinimo priemonėms ministerija skiria 5,4 mln. eurų3
Higienos instituto rengiamoms psichikos sveikatos stiprinimo priemonėms Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) numatė skirti 5,4 mln. eurų, paraiškų laukiama iki rugpjūčio pradžios. ...