- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Optimistai gyvena ilgiau nei pesimistai, rodo JAV mokslininkų atliktas tyrimas, anot kurio, optimistiškai į gyvenimą žvelgiantys asmenys turi ypač gerus šansus sulaukti 85 metų ar daugiau.
Lewinos Lee vadovaujama komanda iš Bostono universiteto medicinos klinikos tyrimo metu naudojosi dviem duomenų bankais, kuriuose sukaupta informacija apie beveik 70 tūkst. medicinos seserų ir 1 429 veteranų sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Be to, pasitelkus anketas ir testus, buvo nustatyta, ar jie yra veikiau optimistai, ar pesimistai. Mokslininkai moteris suskirstė į keturias grupes – nuo labai optimisčių iki labai pesimisčių. Vyrai buvo suskirstyti į penkias grupes.
Tyrimas parodė, kad moterys iš ypač didelių optimisčių grupės vidutiniškai gyveno 15 metų ilgiau nei pesimistės. Ekspertai lygino moteris, kurių demografiniai požymiai ir ligos istorijos buvo panašios. Optimistų vyrų gyvenimo trukmės skirtumas buvo 11 proc.
Šansai sulaukti 85 metų ar daugiau didžiausių optimisčių grupėje buvo 50 proc. didesni nei didžiausių pesimisčių. Skirtumas tarp vyrų siekė net 70 proc.
Mokslininkai, be to, norėjo išsiaiškinti, ar didesnė gyvenimo trukmė gali būti susijusi su tuo, kad optimistai iš principo gyvena sveikiau, pavyzdžiui, reguliariai lankosi pas gydytojus, mažiau rūko ar geria ir daugiau sportuoja. Įtraukus į tyrimą šiuos aspektus, rezultatas kito, tačiau optimistai ir toliau buvo akivaizdžiai priekyje. Jie gyveno ilgiau ir esant panašiam kaip pesimistų gyvenimo būdui.
Jau ankstesni tyrimai parodė, kad optimistai geriau tvarkosi su savo emocijomis ir elgesiu. Ir jie lengviau pakelia stresines situacijas bei sunkumus.
Optimizmas iš dalies yra nulemtas genetiškai, tačiau jo įmanoma ir išmokti, teigia mokslininkai. Jie optimistą apibūdina kaip žmogų, tikintį, kad viskas bus gerai. „Optimistai jaučia, kad kontroliuoja situaciją. Ir šio jausmo galima išmokti. Galima užsibrėžti įgyvendinamus tikslus. Įvertinti savo galimybes, žengti aiškius žingsnius, likti realistu. Tai kelias į optimizmą“, – aiškina Ralphas Schliewenzas iš Vokietijos psichologų asociacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...