- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pozityvios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės, vaikų priežiūros paslaugos, mediacija, asmeninis asistentas – tai tik dalis paslaugų, kurias šeimos, susidūrusios su sunkumais ar patiriančios krizes, galėjo gauti visose Lietuvos savivaldybėse. Šeimų pagalbininkai tikina, kad rezultatai gerokai viršija lūkesčius – į veiklas ne tik įsitraukė gerokai daugiau žmonių, nei planuota, bet jau dabar teiraujamasi, kada vėl bus įmanoma gauti panašių paslaugų.
Susivienijo su nevyriausybinėmis organizacijomis
Europos socialinio fondo lėšomis finansuoto projekto pagrindinis tikslas buvo sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksines, t. y. ne atskiras, o visas būtinas ir vienu metu teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos. Varėnos rajono savivaldybė per penkerius metus kompleksines paslaugas suteikė net 675 asmenims. Jiems buvo organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, psichologo konsultacijos, teikiamos mediacijos paslaugos.
Su projekto partneriu, nevyriausybine organizacija „Ištieskime ranką vaikui“, savivaldybė įsteigė Varėnos bendruomeninius šeimos namus prie vaikų dienos centro „Versmė“. Juose dirbantis specialistas organizavo ir koordinavo paslaugų šeimai teikimą. Pasirašius jungtinės veiklos sutartį su Varėnos socialinių paslaugų centru pradėtos teikti naujos, iki šiol Varėnos rajone neteiktos asmeninio asistento paslaugos.
Jau galvoja ir apie tęstinumą
„Žinoma, iššūkių buvo įvairių, galvojome, ar žmonės išdrįs, norės, bet viskas vyko sklandžiai. Žmonės ir dabar skambina, klausia, kada vėl galės kreiptis, kokias paslaugas dar teiksime. Buvo, pavyzdžiui, ir tokių, kurie lankė psichologo konsultacijas ir po jų mums sakė: gerai, kad konsultuoja ne varėniškiai. Galiu drąsiai kalbėti, nebus apkalbų“, – pasakoja projekto Varėnoje vadovė Danutė Mazaliauskienė.
Specialistė, dirbusi prie projekto, akcentuoja, kad kokybiškos kompleksinės paslaugos tiesiogiai pasiekė 3 proc. rajono gyventojų, o netiesiogiai – dvigubai daugiau – visus jų šeimos narius. Paslaugų tinklas gerokai išsiplėtė, paslaugas gavo net atokiausiai gyvenantys rajono gyventojai. Ypač paklausios buvo psichologo konsultacijos ir mediacijos paslaugos. Jos suteiktos 95 asmenims, o psichologas konsultavo net 466 asmenis. Pozityvios tėvystės įgūdžius gilino keturiose šeimų stovyklose 69 asmenys, o mokymus baigė 141 asmuo (dvylika grupių).
Buvo, pavyzdžiui, ir tokių, kurie lankė psichologo konsultacijas ir po jų mums sakė: gerai, kad konsultuoja ne varėniškiai. Galiu drąsiai kalbėti, nebus apkalbų.
„Pavyzdžiui, viena dalyvė pasakojo, kad konsultacijos padėjo pagerinti santykius su vaiku. Žmonės pasakodavo, kad projekto veiklos subūrė bendruomenę teikiant pagalbą problemų turinčioms šeimoms“, – pasakoja D. Mazaliauskienė ir pridūrė, kad apie veiklų tęstinumą galvojama ir nauju ES finansavimo laikotarpiu.
Milžiniška psichologinės pagalbos paklausa
Analogiškas projektas buvo įgyvendinamas ir Biržų rajono savivaldybėje. Čia taip pat buvo teikiamos psichologo konsultacijos, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos, vaikų priežiūra, pozityvios tėvystės mokymai, asmeninio asistento pagalba. Projektas baigėsi neseniai (š. m. sausio 31 d.), tačiau jo vykdytojai jau skaičiuoja įspūdingus rezultatus – per visą projekto laikotarpį įvairios kompleksinėmis paslaugomis šeimai pasinaudojo net
1 800 asmenų, t. y. 8 proc. Biržų rajono savivaldybės gyventojų. „Viso projekto metu stengėmės, kad veiklos būtų aktualios ir reikalingos mūsų rajono gyventojams, todėl nuolat atsižvelgėme į situaciją, kažką keitėme, stengėmės mažiau populiarias paslaugas pakeisti į tuo metu gyventojams reikalingas veiklas. Žinoma, didelis iššūkis buvo karantino laikotarpis, kai reikėjo išmokti prisitaikyti prie paslaugų teikimo nuotoliniu būdu“, – apie projekto įgyvendinimą pasakoja projekto Biržuose veiklų koordinatorė Martyna Šlyžienė.
Biržuose, kaip ir Varėnoje, populiariausia paslauga buvo psichologo konsultacijos. Paslaugas teikė dvi psichologės, kurios konsultavo tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Per mėnesį vidutiniškai vykdavo 150 konsultacijų, kartais per mėnesį šia paslauga pasinaudodavo 60 ir daugiau skirtingų asmenų. Populiarūs buvo ir pozityvios tėvystės mokymai, kurių lektoriai ir temos buvo labai įvairios: nuo STEP mokymų tėvams iki molio terapijos. Šeimos galėjo mokytis ir finansų planavimo.
Pasirūpino ir vaikais
Vykdant projektą Biržuose atsirado „Šeimų erdvė“, kurioje šeimos galėjo susibėgti ir kartu su mentoriumi spręsti iškilusias problemas. Biržų bendruomeniniuose šeimos namuose vyko ir šeimos meditacija. Projekto vykdytojai tikina, kad šeimoms labai patiko daug žinių ir praktinių įgūdžių suteikusios „Šeimų stovyklos“. M Šlyžienė tikina, kad prigijo ir pasiteisino ir kita naujovė – vaikų priežiūros paslaugos. „Tėvai įvairių mokymų ar konsultacijų metu galėjo iki 4 valandų per dieną palikti savo atžalas projekte dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų, labdaros ir paramos fondo „Vilties šviesa“ ir VšĮ „Pagalbos centras“ patalpose, kur jais buvo pasirūpinta, todėl tėvams nereikėjo spręsti dilemos, kur palikti vaikus, kai jie būna ar nori dalyvauti kitose mūsų veiklose“, – pasakoja M. Šlyžienė.
Tiek projektų vykdytojai Varėnoje, tiek Biržuose akcentuoja, kad svarbu yra ir ateityje užtikrinti šių paslaugų tęstinumą. Dėl kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai jos geba surasti kasdienių problemų sprendimų, jaustis atsakingomis ir kontroliuojančiomis savo veiksmus, įveikti stresą, vaikų auklėjimo sunkumus, spręsti tarpasmeninius konfliktus.
ES investicijos
Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų daugiau kaip už 7,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kad neprislėgtų „cepelininis“ dangus1
Dažnai jaučiamas nuotaikos pablogėjimas, pastebima mažėjanti motyvacija ir energijos trūkumas – tai natūralus organizmo atsakas į trumpėjančias ir tamsėjančias dienas. Eksperčių teigimu, įtraukus keletą paprastų kasdienių įpročių į ...
-
Kaip ugdyti vaikų savivertę?
Save žeminantys, nuvertinantys ir menkinantys žodžiai iš vaikų lūpų nuskamba dažnai. Anot vaiko teisių gynėjų, pasitikėjimo savo jėgomis trūkumas jauną, bet savo jėgomis abejojantį žmogų lydi kone kiekviename žingsnyje. Tad suaugusi...
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė76
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...