- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeimos psichologei ir santykių ekspertei Vilmai Šiaučiūnienei dėkingais jaučiasi didelis būrys lietuvių, kuriems ji padėjo susipažinti ir sukurti santykius. Jau 12 metų pasitelkdama veidotyrą ir astrologiją pažinčių tarnyboje ji konsultuoja ieškančius santykių. Ir nors pažinčių svetainių yra daug, Vilma sako, kad jose rasti savo žmogų yra tarsi loterija.
„Kuri moteris nenori gražaus vyro? Parodykite man nors vieną. Nėra. Ir kuris vyras nenori gražios moters? Bet vyrai visada pasvarsto, ar man reikia gražuolės damos, kadangi mano kišenė nedidelė. Vyrai įsivertina, kiek gali sau leisti. Na, o moterys yra drąsios – jos labai aiškiai pareiškia, kokio vyro nori. Pavyzdžiui pasako, kad nori eiti tik į geriausius Vilniaus restoranus. Reikia vyro, kuris galėtų leisti sau vakarienei skirti bent 100 eurų ar daugiau.
Moterys, kurios yra pasiturinčios, turi savo verslus, turi namus, gali leisti sau keliauti, yra savarankiškos. Jų aukštesni ir lūkesčiai. Tačiau yra moterų, kurių mažesni reikalavimai, kurios nori šeimos jaukumo, buvimo kartu“, – šįvakar, 21 val., „Delfi TV“ laidoje „Kasdienybės herojai“ pasakos santykių psichologė.
Vilma pastebi, kad vyrai šiais laikais emociškai labiau subrendę nei anksčiau ir vos po pirmo pokalbio dažnai gali įvertinti, ar su konkrečia moterimi jiems pakeliui. „Jie užfiksuoja, kad, pavyzdžiui, moteris yra sėslesnė, o jis gyvena aktyvesnį gyvenimo būdą. Sako, kad man išvažiuoti į pajūrį penktadienį ir sugrįžti sekmadienį vakare yra paprasta, o jai bus sunkiau. Kartais vyrai yra teisūs. Tačiau vyrai vis dažniau yra linkę pabūti ilgesnius metus vieni kaip vilkai. Ir jie tada subręsta būdami vieni. O moterys aktyvesnės internetiniuose portaluose, susirašinėjime“, – pasakos herojė.
„Viena iš priežasčių, kodėl sunku rasti mylimą žmogų – išrankumas“, – sakys Vilma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...