- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Santykiai poroje lyg šokis. Šiek tiek į priekį, šiek tiek atgal, priartėjame ir tuomet atsitraukiame. Tai yra menas, reikia mokėti pajausti, kada reikia pabūti kartu, o kada – atskirai, vienas kitu nepersisotinti, kad alkis ir meilė vienas kitam išliktų“, – sako psichologas dr. Marius Daugelavičius.
Ekspertas santykius palygino su maistu: „Jeigu valgysi patį skaniausią patiekalą tris kartus per dieną visą mėnesį, vargu ar jis išliks toks mėgstamas. Kas yra gerai, turi būti saikinga ir subalansuota, kaip ir santykiai bei buvimas kartu. Kartais reikia ir skirti laiko saviugdai ar asmeniniams pomėgiams, susitikimams su draugais ar paprastiems pasivaikščiojimams“, – sako psichologas.
Kiek laiko pora turi praleisti kartu, o kiek atskirai, individualus atvejis. Pasak M. Daugelavičiaus, kiekvienos poros santykiai unikalūs ir sunku surasti apibendrinimų – vieniems pakanka ir valandos per dieną išlaikyti bei puoselėti emociškai stiprius santykius, o kitiems ir trijų valandų nepakanka, kad meilės ryšys būtų stiprus.
Ar meilei trukdo ekranai?
M. Daugelavičius dabartinius laikus palygino su prieš 30 metų egzistavusia sovietine santvarka. „Tuomet buvo vienas televizorius, vakarienės panašios, nebuvo jokio pasirinkimo. Sakoma, kad ir skyrybų tuomet buvo mažiau, nes beveik nebuvo variantų, kur eiti išsiskyrus, o dar sulauksi visuomenės pasmerkimo. Sutuoktiniai turėjo daug pragmatiškų priežasčių, kodėl nereikia skirtis. O dabar kiekvienas gali rinktis taip, kaip nori. Būti vienam ar sukurti šeimą, o gyvenant kartu rinktis kokį nori televizijos turinį ir būti nepriklausomam“, – pastebi psichologas.
Pasak M. Daugelavičiaus, esmė yra santykiai, kuriuos reikia nuolat auginti bendravimu, dalijimusi emocijomis, išgyvenimais, o tuomet ir technologijų panaudojimas lieka antrame plane.
Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams.
„Svarbu, kad mes emociškai vienas kitą įsileistume į vidų, augtume bendromis patirtimis. Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams – naujienoms ar TV turiniui telefono ekrane. Pabūti savo pasaulyje, kad ir naršant telefone, yra gerai, tačiau svarbu sugrįžti ir dalintis savo atradimais, patirtimis su antrąja puse“, – pataria psichologas.
Kas padeda santykiams?
M. Daugelavičius pripažįsta, kad į jį dažnai kreipiasi poros, kurios pastebi praleidžiančios per mažai laiko kartu ir jų emocinis ryšys yra sutrūkinėjęs.
„Jeigu žmonės yra kartu, tai dar nereiškia, kad juos sieja stiprus emocinis ryšys. Panašiai kaip ir su bendradarbiais – jeigu daugelį metų sėdite tame pačiame kabinete, nereiškia, kad jūsų su kolegomis ryšys stiprus. Jeigu bendraujame tik paviršutiniškai, mūsų nesieja bendri pomėgiai ar patirtys, fizinis buvimas kartu neretai nesukuria jokio ryšio“, – sako žinomas psichologas.
Jis nemato problemos, jeigu poros apsigyvena kartu, bet miega atskiruose miegamuosiuose ar atskirose lovose – tai jų pasirinkimas ir tai tikrai nereiškia, kad jų santykiai pasmerkti skyryboms. Kai kuriose tautose, pavyzdžiui, žydų, miegoti atskirose lovose yra normali praktika.
„Būna, kad žmonės blogai išsimiega vienas šalia kito. Vienas knarkia, juda, o kitas jautriai miega ir jam tai trukdo, nes partneris blaškosi per miegus. Tokiu atveju gali miegoti atskirai, kodėl reikia kankintis. O jeigu nenori lytinių santykių ar nebenori būti vienas šalia kito – tuomet jau reikia ieškoti priežasties. Aišku, būna racionalių motyvų, bet tai gali būti ir santykių atšalimo požymis“, – įvairius atvejus apžvelgia psichologas.
M. Daugelavičiaus nuomone, porai rekomenduojami bendri pomėgiai, nes tai suartina žmones ir padeda santykiams. Tačiau ne mažiau svarbu, kad kiekvienas žmogus turėtų ir asmeninę teritoriją, pasiilgtų savo antrosios pusės, turėtų, kuo pasidalinti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...