Pas teisėją – nešinas peiliu

Klaipėdos miesto apylinkės teismo atstovas su žiniasklaida ir visuomene Kęstutis Butvydas savo kailiu patyrė įniršusio interesanto grėsmę.

Kovo pabaigoje Į Klaipėdos miesto apylinkės teismą atėjo Saulės akmeniu vadinamą gintaro luitą prieš daug metų iš muziejaus pavogęs Linas Mileška. Vyras širdo ant ikiteisminio tyrimo teisėjos, priėmusios jam nepalankų sprendimą, ir reikalavo, kad ši jam paaiškintų, kodėl priimtas toks sprendimas.

"Teisėja nekomentuoja priimtų sprendimų. Kol bandėme susisiekti su teisėjos sekretore, asmuo išsitraukė cigaretę. Aš pasakiau, kad čia negalima rūkyti, tad klaipėdietis išėjo į koridorių. Pamačiau, kaip prisidegė cigaretę. Išėjau ir pasakiau, kad bus iškviesta policija. Kol vyko pokalbis, vyras laikė portfelį, iš kurio kyšojo peilio briaunos. Tapo šiek tiek neramu. Vėliau, kai policija jį sulaikė, paaiškėjo, kad jis išties į teismą atsinešė nemažą peilį", – prisiminė K.Butvydas.

Teismo atstovas patikino, kad peilis jo neišgąsdino.

"Jei būtų buvusi grėsmė, aš, kaip vyras, būčiau tinkamai pasielgęs, neišsigandau. Šalia buvusi kolegė ne itin gerai jautėsi. Tačiau nieko nelaukėme, kvietėme policiją", – aiškino K.Butvydas.

Savivaldybėje skundė odontologą

Tiesioginę grėsmę savo gyvybei yra patyrusi Klaipėdos savivaldybės budėtoja Daiva Balčiūnienė.

Moteriai neseniai teko akis į akį susidurti su įpykusiu klaipėdiečiu, kuris apsipylė degiu skysčiu ir kėsinosi pats save padegti prie savivaldybės pastato.

Tą kartą bendravimas su nestabilios būsenos žmogumi gulė ant gležnos moters pečių.

"Pykčio priepuolių pasitaiko kone kiekvieną dieną. Dirbu tryliktus metus ir matau visokių situacijų. Tik ne tokių baisių, kaip tą kartą. Žmonės ateina ieškoti teisinės pagalbos. Per mėnulio pilnatį durys neužsidaro, kiek čia tų nepatenkintų būna", – pasakojo drąsioji darbuotoja.

Savivaldybės priimamajame dažnokai aidi nepatenkintų interesantų pikti balsai. Į juos iš karto reaguojantys budėtojai išklauso klaipėdiečių bėdas – dėl negrąžintų žemių, negaunamų odontologo paslaugų.

"Pamenu vieną atvejį, kai prieš Kalėdas užėjo nelaimingas benamis. Žmogus ieškojo pagalbos. Smarkiai įsirėžė į atmintį tas nutikimas. Išviriau vyrui sultinio. Paaiškinau, užrašiau ant lapelio, kur jis gali kreiptis dėl nakvynės, daviau visus telefonus. Labai gaila jo buvo, juk Kalėdos artėjo, nors man nepriklauso bendrauti su interesantais", – pasakojo D.Balčiūnienė.

Už pilnatį blogiau tik Kalėdos

Dėl neteisybės pasaulyje, dėl vėluojančios algos ar laiku neatvežtų langų įpykę piliečiai skundžiasi ir Bendrojo pagalbos centro operatoriams.

"Per pilnatį tokių, kurie lieja pyktį, daug daugiau. Už pilnatį ne ką blogiau yra pašalpų mokėjimo dienos, Kalėdos ir Velykos. Savaitgaliai taip pat įtempti. Kartais tenka koreguoti dirbančiųjų skaičių", – tikino Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus viršininkė Jelena Montvilienė.

BPC operatoriai pirmiausia mėgina išsiaiškinti, ar skambinančiajam reikia realios pagalbos.

"Nuo liepos 28-osios mūsų padalinys aptarnauja pusę Lietuvos. Klaipėdos ir Vilniaus padaliniai pasidalijo visą šalį. Darbo krūvis didelis, tad gaištame laiką, kai skambinama pasišnekėti ar išlieti pyktį. Atsakomybė numatyta tik už melagingus skambučius, už piktybinius skambučius, bet jos nėra, kai žmogus skambina dėl visų gyvenimo atvejų ir nesupranta, kam yra skirtas BPC", – pasakojo J.Montvilienė.

Specialistė prisiminė atvejų, kai iš pirmų bendravimo minučių sunku buvo nustatyti, kad skambinantis asmuo gali būti neadekvatus.

"Pranešė moteris apie vagystę ir išvardijo įspūdingas prarastas pinigų sumas, minėjo meno dirbinius, žymių dailininkų paveikslus. Operatorius nusiuntė policijos ekipažą, o paaiškėjo, kad neadekvatus žmogus skambino", – prisiminė J.Montvilienė.

Pagalbos – į užsienio šalį

O štai du Lietuvos piliečių nutikimus užsienyje atsimena visas Vilniaus BPC skyrius.

Vienas vyras patyrė insultą, o kitas dėl aukštos temperatūros ėmė prarasti sąmonę, vos atvykęs prie krovinio gavėjo sandėlių. Vieną vyrą bėda ištiko Vokietijoje, kitą – Prancūzijoje.

"Vyresnio amžiaus žmogus, nekalbantis užsienio kalba, staiga pasijuto blogai. Jis paskambino sūnui. O kitas vairuotojas, taip pat vyresnio amžiaus, žinią davė darbdaviui. Lietuviai įsivaizduoja, kad mes galime paskambinti medikams į Prancūziją ir iškviesti pagalbą prie įmonės sandėlių, o Vokietijoje pasiųsti medikus į degalinę prie Frankfurto", – stebėjosi J.Montvilienė.

Prancūzija ir Vokietija neturi analogiškų BPC centrų, nors kitose šalyse jie ir egzistuoja.

"Bandėme patys skambinti į Prancūziją, tačiau prancūzai, išgirdę klausimą anglų kalba, meta ragelį ir net nesišneka. Per Užsienio reikalų ministeriją ieškojome mūsų ambasadų kontaktų Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tik per ambasadų darbuotojus iškvietėme pagalbą. Ačiū Dievui, abiem lietuviams padėjome laiku. Kaip detektyvai dirbome, įtraukėme daugybę kitų žmonių, bet malonu, kad sugebėjome padėti", – pasakojo J.Montvilienė.

Panašiai dėl savo piliečio pasielgė Rumunijos bendrasis pagalbos centras. Užsienio kalbos nemokantis rumunas pateko į avariją Kaune.

"Jis paskambino savo šalies centrui ir nurodė adresą, kur nutiko nelaimė, padiktavo duomenis. Iš Bukarešto paskambino centro operatorius ir visus duomenis perdavė mūsų centrui", – prisiminė J.Montvilienė.